2013.12.28 23:39 (prieš 12 m.)
Greta.D parašė:
Mano mazike dar vos keliu dienu. Jau kelinta para verkia ir verkia. Jau pagailo jos. Tikrai nera alkana, nes privalgo sotciai, sauskelnes svarios. Pilvuko irgi nepu…
Isiterpsiu, nesupykit. Jus pabandykit isivaizduoti, kaip jusu mazyle jauciasi. Is vieninteles jai zinotos aplinkos, jusu pilvelio, ji atsirado kazkur, kur pilna ivairiausiu stresoriu - salta, sviesu, drabuziai, pampersai, pienas, virskinti reikia, zysti, kvapai, garsai.... Juk beprotiskai baisu. Jai dar vos 3 dienos, vos septyniasdesimt kelios valandos. Tad nekeista, kad verkia. Ji tikrai tikrai nezino, kas tai yra guminis ciulptukas, bet tikrai tikrai zino, kas yra mama - jos sirdies ritmas, siluma, kvapas. Tai ir verkia mamos, jusu noredama, silumos ir saugumo, to, ka gavo is jusu iki siol. Jums be abejo spresti ka daryti... As saviskiui nedaviau ciulptuko. Pati buvau ciulptuku, kiek reikejo, ypac pirma menesi. Kazkaip negalejau jo paleisti is ranku, tiek islaukto ir issvajoto. Buvau tikra, kad jam reikia manes, ne ko nors kito, nes jis dar net ir neitaria, kad yra kazkas kitas, nei mama. Tetis pirma menesi buvo reikalingas mama rupintis, o as tik vaiku. Tas juk trumpai tetrunka, keliasdesimt dienu