2014.02.25 17:34 (prieš 12 m.)
Labas mielosios,
As esu uz pasirinkimo laisve. Gyvename laikais kai netgi gimima galime nulemti pacios. Dauguma pasakysit " ne akmens amzius" " neprivalau kenteti" ir pan. Zaviuosi moteris kurios nusprende gimdyti naturaliai, be epidurines nejautros. Uz vaikeli esi atsakingas nuo tos minutes kai ji pradejai.Tik kodel uz gimima nenorime buti atsakingos.Vaikeliui gimti taip pat skauda. Epidurine nejautra palengvina mums eiga bet visas skausmas paliekamas mazai butybei. O juk nesiodamos 9 men po sirdim meldem Dieva kad viskas butu gerai.Lyg ir priespriesa pacioms sau.. As visada nusisypsau kai isgristu ar perskaitau gimdymo istorija, kai mamos pasakoja saremiu metu gerusios kava ar skaiciusios zurnala. Ar as nuo to blogesne mama, paklausit- nezinau ne man spresti.Tai kiekvienos reikalas. Tas pats ir su cp.. Nekalbu apie atvejus kai jie butini, kalbu apie atvejus cp paprasoma.Ir nepaneigsi jog tai jau epidemija. Turiu pavyzdi gimineje. Nuejo i ligonine, epidurine nejautra cp,10 min ir vaikelis ant ranku... Turime seimoje mediku todel kieviena zodi rasiau zinodama ka sakau.
As gimdziau naturaliai, be jokiu nuskausminamuju,8 val. Deja nubego zali vandenys vaikelis mano gimdoje duso, todel visu saremiu metu buvau prirakinta lovoje, kad stebetu mazylio sirdies tonusus. Esu girdejus kad padeda vonia, vaiksciojimas, kamuolys, as turejau galimybe guleti, kentet ir melsti Dieva kad tik vaikelis gimtu gyvas ir sveikas. Man leido skatinamus,skausmas paastrejo trigubai, bet nei minutes nesudvejojau, ar kentet ar visgi pasilengvinti sau dalia. O gimus suneliui, ziurejau asaros riedejo ir sakiau garsiai sakiau- turbut niekada gyvenime nebuciau atleidusi sau uz savanaudiskuma, uz atsakomybes stoka, uz egoizma jeigu jam kas nors butu nutike.
Nenorejau nieko izeisti, tik pareiskiau savo nuomone ir poziuri.