2013.08.13 09:15 (prieš 12 m.)
zosyte-Vilnius parašė:
man irgi. pin ne karta pamirsus buvau..
O as jau ir dabar pastebejau, kad atmintis siek tiek suprastejo. Nebaisiai, bet naujos kalbos mokytis pasidare sunkiau 
Skaiciau, kad kai kuriom po gimdymo dar labiau suprastejo, bet per kelis metus paskui atsigauna...
Kaip mano teveliai sako, reikia turet planu ir svajoniu, kad butu ko siekti, kad zinotum, kaip nori kreipti savo gyvenima.. Mokslai pagal plana (nuo 8 klases zinojau, ka noriu studijuoti ir kad noresiu magistro), vyra susiradau irgi pagal plana (dar 14kos budama sakiau, kad noriu isteketi iki 26, po vestuviu sekancia diena 26tas gimtadienis buvo :D, dar sakiau, kad butu gerai iki 25 susirasti ta vieninteli, kad spet pabendrauti iki vestuviu kokius metelius.. menesi iki 25 gimtadienio vyras pradejo aktyviai rodyti demesi ne kaip gerai draugei, o kaip merginai), leliu pradejau irgi planuotame gyvenimo laikotarpyje ("pirmas vaikas iki 30-ties, geriau butu iki 28-iu"), dirbamo darbo pobudis toks, koki isivaizdavau budama 16kos.
Todel ir manau, kad reikia kazkokius planus gyvenime tureti 
Nepergyvenu, jei ne 100% gyvenimas plana atitinka, bet atsisukus atgal smagu pasiziureti, kad gyvenimas eina tuo keliu, kuriuo ir planavai pvz. pries 10 metu, o pasiziurejus i kasdienybe smagu suvokti, kad gyvenimas toks, koks yra, tau paciai labai patinka
Pas mus seimoje dabar apskritai planavimo laikotarpis, nes planuojam, svajojam jau ne atskirai, o kaip seima.. ne vakar prasidejes.. planavimas - tai procesas.. kaip vadyboje moko, kad turi buti strateginiai, taktiniai, operatyviniai planai.. gyvenime tai irgi pritaikyti galima...
Smagu pamastyti ko noretume per ateinancius metus-du-penkis-desimtmeti-dvidesimt metu.. ir nors nezinom, gal ryt kurio nors is musu nebebus.. bet jei busim, tai zinosim i kuria puse norim kreipti bendras pastangas.
Tad spejau …
