Klausimas psichologui: agresyvus kūdikis

2 3 5 Kitas »

2012.03.20 11:19 (prieš 14 m.)

Sveiki, tikiuosi ši tema bus aktuali ir naudinga daugeliui forumo narių, o kad būtų drąsiau, pirmąjį kl užduosiu pati, kas mus neramina....

Mūsų dukrytė (9,5 mėn.) agresyvi mergaitė. jeigu ji pyksta, tuomet mušasi, bando įgnybti ar kaip nors kitaip piktai išreikšti savo pyktį ant kitų žmonių. Nemėto daiktų, nedaužo grindų, bet muša, gnybią, drasko žmones. Stengiamės naudoti išmintingos meilės principus, prie dukrytės beveik niekada nesibarame ir ant jos esame šaukia vos porą kartų. stengiamės jai aiškinti, sakyti, kad pykti yra normalu, pyktį išreikšti reikalinga, bet ne skriaudžiant, nemušant kitų. kad ją mylime ir suprantame, o kartais nesuprantame jos pykčio. žinau, kad tai ilgalaikis procesas, bet nematau nė menkiausio prošvaiščio.. taip pat ji riečia nugarą, įsivaizduoju, kad ateity puls ant grindų ir trankys galvą į grindis... nežinau, kaip kalbėti, kaip elgtis, kad sumažinti vaiko agresiją.
ir ji nežino, ką reiškia žodis negalima, bet šis faktas, kiek žinau, yra normalus, nes dukrytė dar labai maža, ar klystu?
labiausiai neramina, tai agresyvumas :/ kaip mums elgtis? kaip kalbėti?
Dukrytė yra mūsų pirmagimė ir vienintelė. auginame kartu su vyru. labai ją mylime. namų sąlygos geros, praleidžiame daug laiko drauge. aš vis dar VPA, tryse leidžiame savaitgalius. ne smurtaujama šeimoje, nepiknaudžiaujame alkoholiu, nerūkome, jokių žalingų įpročių neturime. aplinkoje agresyvių žmonių taip pat nėra, tad išmokimo teoriją atmečiau.
Iki šiol pati maitinu savo vaikelį krūtimi. stengiuosi valgyti sveikai, primaitinu ir iš senelių daržo ekologišku maistu... tad neįsivaizduoju, kokie faktoriai galėjo lemti jos tokias agresyvias pykčio išraiškas.
nėštumo metu buvau labai rami, vyras lepino, sekėm pasakas, lankėm muzikos pamokėles, skirtas nėsčiosioms...
Dukrytė buvo planuota ir labai laukiama. man 25eri, vyrui 31 m.

2
2012.03.20 12:32 (prieš 14 m.)

Sveiki Tema tikrai puiki.
O dėl agresivaus vaikučio elgesio kiek pastebėjau dauguma tėvų susiduria. Mūsų pačių dukrytė taip elgėsi ir tebesielgia, bet kiek pastebėjau tai jau retėja tokie jos išsišokimai kaip sudavimas per veida ar gnaibimasis. Manau, kad tai išaugama, svarbiausia nekartoti to paties jai. Mes stengiames parodyti kitokiais būdais, kad toks jos elgesys mums nepatinka. Jeigu ji man suduoda ar ignybia sėdėdama ant kelių ar būdama pas mane ant rankų, aš ją tiesiog padedu ant grindų ar pasodinu šalia savęs ir pasakau, kad taip negražu...kelias minutes nebendrauju. Manau, kad ji pradeda suprasti, kad negerai daro. Tikimės, kad toks jos elgesys ilgai nesitęs.
2012.03.20 12:49 (prieš 14 m.)

oi kaip tikiuosi, kad išauks.... pradžioje dar suduodavau jai impulsyviai per pirštukus ir aiškindavau, kai pastebėjau savo tokį impulsyvų elgesį pradėjau valdyti ir stebėti save. dabar tiesiog atsuku į veidą ją ir žiūrėdama į akis paaiškinu, kad pyktis yra normali emocija, ji turi teisę pykti ir turi jį išlieti, bet nesimušdama. pasiūlau alternatyvius būdus, kad parodytų, kas jai nepatinka, jog mes išvengtume pykčio, jei nespėjome išvengti, gali šaukti, verkti, bet nesimušti....
nežinau, gal ir blogai reaguojame, todėl ir ieškau pagalbos, teisingo ats....

1

zosyte-Vilnius

sūnelis :) 13 m. 9 mėn.

dukryte :) 15 m. 7 mėn.

2012.03.20 12:57 (prieš 14 m.)

mensiuke, as elgiausi panasiai, ir manau, ta taktika teisinga.. tiesiog gal dar priklauso nuo to, kaip tevai ir AR tevai parodo, kada jie pyksta ir kaip.. nes slopinamas pyktis daznai atsispindi vaikuose, ta prasme, as pagal save pastebiu, kad jei as pykstu, bet to nesuvokiu, mano vaikas man parodo tai..
cia bangom viskas.. gal psichologai kitaip aiskins.

2012.03.20 13:33 (prieš 14 m.)

mensiuke parašė:
oi kaip tikiuosi, kad išauks.... pradžioje dar suduodavau jai impulsyviai per pirštukus ir aiškindavau, kai pastebėjau savo tokį impulsyvų elgesį pradėjau valdyti ir stebėti save. dabar tiesiog atsuku į veidą ją ir žiūrėdama į akis paaiškinu, kad pyktis yra normali emocija, ji turi teisę pykti ir turi jį išlieti, bet nesimušdama. pasiūlau alternatyvius būdus, kad parodytų, kas jai nepatinka, jog mes išvengtume pykčio, jei nespėjome išvengti, gali šaukti, verkti, bet nesimušti....
nežinau, gal ir blogai reaguojame, todėl ir ieškau pagalbos, teisingo ats....

as ne psichologe, bet, manau, reiktu ne kiek daug kalbeti su tokio amziaus vaiku, kiek jam rodyti daug emociju. Turiu omeny, jeigu vaikas kazka padare tarkim skaudziai tau tu turi parodyti, kad tau skauda (verkti, padaryti liudinti veida) ir kartu pasakyti, taip nedaryk, nes mamai skauda. Kazka panasaus

Taip pat kai ir sakai, kad negalima, o vaikas vistiek ima. Tu turi parodyti, kad pyksti ir pasakyti.

Manau tokio amziaus vaikai, daugiau suvokia emocijas, kurios yra parodomos, negu isreiskiamos zodziais.

As lygiai taip ir darau. Jeigu jau sakau negalima, mano veidas rimtas, tonas rimtas ir grieztas. Jeigu nesuklusta is pirmo karto, mano veidas piktas, tonas grieztas ir daiktas tiesiog yra paimamas is ranku arba vaikas patraukiamas i sali.

Jeigu mano vaikas man padaro skaudziai as is kart nuliustu ir pasakau, kad mamai skauda, mama veirkia. Jis laaabai suklusta, ne viena karta yra net susigraudines. Pastebejau, kad vis maziau ir maziau tokiu dalyku atsitinka.

O kitas dalykas, del "NE" ir "Negalima" reikia kuo maziau sakyti tokio amziaus vaikui. Geriausia didziaja dali dalyku patraukti is jo aplinkos.

Tikriausiai kiekviena yra pastebejus, kad vaikas pries paimdamas, paliesdamas kazkoki daikta pirma ziuri i mama ir i jos veida. "Ka mama pasakys?" Pagal mamos emocija veikas supranta ar tas daiktas galimas ar negalimas. Pvz. geriu kava ir jis ima uz karsto puoduko. As is kart veido emocija keiciu ir sunerimusio, sakau karsta, purtau galva (ne) ir sakau skauda. Nes tiesdamas rankyte, jis ziuri tiesiai i mano akis. Jis paliecia puodeli ir greit atitraukia rankyte, as dar karta sakau purtydama galva (ne) karsta, skauda.
Leidziu liesti stikla (lango) sakau salta, bet tai sakau su sypsena veide ir maloniu tonu, tarsi tai linksma, idomu

tiek is mano patirties

4
2012.03.20 13:41 (prieš 14 m.)

pas mus irgi buvo pan. situaciju bett tik keliatas. megindavo mustis subardavau kad taip negrazu, ir paleisdavau nuo keliu, tai paskuj ateidavo kaip kaciukas ir prisiglausdavo. dabar labai svelni meili mergyte. gal laiku sutvardziau. tik aisku ne visada klauso bet nera blogas vaikas. manau i jums taip bus ;) issipresta ta problemele, dar maziuke todel nesupranta kad kitam skauda.
2012.03.20 13:52 (prieš 14 m.)

sveiki. noreciau jusu patarimo, mano suneliui 1 metukai ir 2 men. paskutiniu metu labai daug isterikuoja. Negaudamas norimo daikto cypia, klykia, kol atsibosta arba gauna ko nori, su telefonu isvis neimanoma prie jo pakalbeti, tik pamato kad jau suskamba telefonas puola prie musu, ir jei negauna (dazniausiai negauna) prasideda asaros, cypimai. Arba kasnors nepasiseka zaidziant, imant daiktus, irgi pradeda nervuotis, cypti. Ar cia normalu tokio amziaus vaikui? ar reaguoti i tuos cypimus? mes dazniausiai kai jis cypauja nieko nesakom, nebaram, kartais paraminam. bet nezinau ar gerai darom. O gal cia kasnors su nerviukais negerai? Jam padeda nusiraminti minkstas jo meskiukas-mylimukas, kai nervuojasi ar pyksta dazniausiai ji apsikabina ir nesiojasi, arba ausytes trina. Ka galetyumet patarti....
2012.03.20 13:59 (prieš 14 m.)

Inessytte parašė:
sveiki. noreciau jusu patarimo, mano suneliui 1 metukai ir 2 men. paskutiniu metu labai daug isterikuoja. Negaudamas norimo daikto cypia, klykia, kol atsibosta arba gauna ko nori, su telefonu isvis neimanoma prie jo pakalbeti, tik pamato kad jau suskamba telefonas puola prie musu, ir jei negauna (dazniausiai negauna) prasideda asaros, cypimai. Arba kasnors nepasiseka zaidziant, imant daiktus, irgi pradeda nervuotis, cypti. Ar cia normalu tokio amziaus vaikui? ar reaguoti i tuos cypimus? mes dazniausiai kai jis cypauja nieko nesakom, nebaram, kartais paraminam. bet nezinau ar gerai darom. O gal cia kasnors su nerviukais negerai? Jam padeda nusiraminti minkstas jo meskiukas-mylimukas, kai nervuojasi ar pyksta dazniausiai ji apsikabina ir nesiojasi, arba ausytes trina. Ka galetyumet patarti....

nupirkit jam zaislini telefona su muzikelem ir garsais mums padejo. o del pokalbiu galima ir garsiakalbi isijungt tada vaikas klauso kas ten kalba, tyli ir nesukauja. mums tai veikia. o jei trumpas pokalbis tiesiog trumpam i kita kambary nueini ir pasikalbi, vaikas veliau nekreipia demesio. vaikui su nervukais ok viskas tiesiog jam idomu ir jis to daikto labai nori todel pradeda pykti jei jo neduodat
2012.03.20 14:00 (prieš 14 m.)

Aš pritariu Good_Mood, reikia rodyti emocijas ir sakyti "aš liūdžiu; man skauda; supykau" ir t.t... kai laukiausi, kažkur buvau skaičius, kad nuo kūdikio reikia rodyti emocijas, pradžioj veido mimikom, vėliau mimikas įvardijant.
Mano mažoji su vaikštyne pradėjus lakstyt buvo galvos skausmas, kai reikėdavo kažką kept orkaitėj ir vieną kartą leidau prisiliest, buvo karšta, skaudėjo, bet tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai jai norėjosi ten lįst.
2012.03.20 14:06 (prieš 14 m.)

irmaa89. parašė:
nupirkit jam zaislini telefona su muzikelem ir garsais mums padejo. o del pokalbiu galima ir garsiakalbi isijungt tada vaikas klauso kas ten kalba, tyli ir nesukauja. mums tai veikia. o jei trumpas pokalbis tiesiog trumpam i kita kambary nueini ir pasikalbi, vaikas veliau nekreipia demesio. vaikui su nervukais ok viskas tiesiog jam idomu ir jis to daikto labai nori todel pradeda pykti jei jo neduodat

turi ir grojanti telefona ir kaip tikro telefono maketa, jie jam neidomus, nori musu ir viskas. nesvarbu kaip bekalbesi su garsiakalbiu ar be jo, jis vistiek praso, jis nori laikyti rankyteje. Zinau kad jis visko nori, bet kartais kai duodam savo telefona tai jis ten visko pridirba, prispaudineja, pats moka atsirakinti telefona ir maigo, kelis kartus nemaciau ir mano mamai paskambino, vaikas norejo pakalbet uztad ir nesinori duodi. tai jis ne tik del telefonu isterikuoja, del daug ko, bet kokio daikto negauna ir saukia.