2013.08.16 18:40 (prieš 12 m.)
Labai po truputį, bet planuojam kitą leliuką. Ar bijau? - beprotiškai, iš viso bijau planuoti net kažkokius elementarius dalykus ne tik kitą nėštumą, bet noras irgi beprotiškai didelis. Tie 2,5 mėn. prabėgo kaip kelios dienos, gal kažkiek apmažėjo visa ta makalynė galvoje, būna geresnių dienų, būna labai sunkių, nes visos mintis baigiasi ta pačia analize be atsakymo. Praėjo tas periodas kai kiekviena kiemo bobutė, vietinės pardavėjos, kirpėja, manikiūristė ir t.t sakė " o jūs jau pagimdėte" ir turėdavau bent minimaliai pasakyti kas ir kaip... Nekalbu apie tuos žmones kurie vis dar man aiškina kaip mane supranta,kad žino kaip man skauda arba mokina ką reikėjo daryti, kad taip neatsitiktų...kitiems trukdo, kad per gerai atrodau, kad išeinu į gatvę, kad ruošiuosi grįžti į darbą, nes tikriausiai turėčiau gulėti psichiatrinėje... žmonės yra žiaurūs... bet tai tik dar labiau sustiprina, užgrūdina ( buvo taip, kad pareidavau namo kukčiodama nes kažkas kažko paklausė, ar pasakė) ir priverčia nepasiduoti.