2022.01.04 21:18 (prieš 4 m.)
oi, labai pažįstama situacija.mano anyta lygiai tokia pat. visiems lenda į subinę, o kai esam viena ant vienos, tyli, net nekalba su manim. kai vyras paklausė - ką ji (aš) tau padarė, kad tike jos nemėgsti? ji tik tylėjo, neturėjo ką atsakyt. o ką atsakysi, kai nesu prieš ją nei balso pakėlus, nei koliojus, nei išvarius. ji mane tu k... o aš tyliu. ji mano vyrui žinutes siuntinėja - kad aš šliundra, k. paskutinė, o aš tyliu. trūkus kantrybei sykį pasakiau, kad jei jau jai taip tie lovos reikalai rūpi tai galiu patvirtint , kad jos sūnus buvo man pirmas vyras. užsičiaupė tada. galiausiai man kirto į akis ,, tu būk gera kokia nori, būk mandagi kokia nori - mes niekad nesutarsim''. aš tai moteriai nešiau vaistus, arbatas dariau, kai sirgo. kai mano vyras atsakė ''ai nueis pati pasidarys''. o taip gavau atgal. ir dar belenkiek dalykų pridirbus yra čia istorijų begalo, be krašto... ir man niekaip neišėjo iš galvos, kaip mama gali taip skriausti savo vaikus , kaip gali taip tėkšt į veidą ir paskui įsistatyt kiaulės akis..realybė tokia - jai px., ji įsivaizduoja, kad jūs (kaip ir aš šiuo atveju) esat įsibrovėlė, konkurentė, kuri atėmė iš jos vaiką. ji niekad jūsų nepriims, jūsų neužtars ir ji laimi kaskart kai save ėdat. todėl geriau įkvėpt giliai, iškvėpt. padaryt meditaciją, pasidaryt arbatos, ir švęst gyvenimą su vyru ir vaikais. nelįskit jai į akis. tegul mato , kad esat laiminga be galo be krašto, ir jos jums nereikia visiškai. būkim biedni bet teisingi - jei jos nebūtų, jums nebūtų blogai. tai ir gyvenkit , turit vyrą, vaikų , savo pusę šeimos, kuo daugiau jūs būsit laiminga, tuo ji bus liūdnesnė
