Anyta kišasi į mūsų santykius

«1 2 3 4

Amadra

4 m. 11 mėn.

2022.02.11 22:14 (prieš 4 m.)

SigitaVG parašė:
oi, labai pažįstama situacija.mano anyta lygiai tokia pat. visiems lenda į subinę, o kai esam viena ant vienos, tyli, net nekalba su manim. kai vyras paklausė - ką …

Perskaiciau jusu istorija ir man nuosirdziai norisi jums palinketi kuo didziausios ramybes savo seimoje, nors ir turint artimoje aplinkoje toki toksiska zmogu. Kaip berniuko mama neisivaizduoju, kaip galima marcia laikyti konkurente ar isibrovele. Mano vienintelis noras yra, kad mano vaikas ateityje sutiktu savo gyvenimo zmogu, su kuriuo sukurtu darnia seima. Ir sunu auklesiu taip, kad jo issirinkta moteris su juo butu laiminga.
Pries sventes ziema su anyta issisnekejome. Ir nors nesame geriausios drauges, yra buve dumu kaip ir kiekvienoj seimoj, bet ji su asarom akyse sake, kokia ji pati yra laiminga, kad jos sunūs su savo zmonomis yra laimingi. Sake, dabar mano graziausias laikas gyvenime - vaikai uzauge, graziai seimose sugyvena, anukai begioja po namus.
Tai vat as ir nesuvokiu, kaip gyvenimas turi zmogu suluosinti, kad jis nesidziaugtu savo vaiku laime.

Everlyn

2022.02.11 23:22 (prieš 4 m.)

Amadra parašė:
Perskaiciau jusu istorija ir man nuosirdziai norisi jums palinketi kuo didziausios ramybes savo seimoje, nors ir turint artimoje aplinkoje toki toksiska zmogu. Kaip…

Man taip pat sunku tai suprasti. Ar motinai smagiau sūnus senbernis? Mano mama brolio merginą priėmė gražiai, iki šiol santykiai draugiški, artimi. Mano anyta mane nuo pat pradžių matė kaip priešę, aiškiai pasakė, kad susipažint nenori ir iki šiol tiek ji, tiek seserys nuolat nuteikinėja mano vyrą prieš jo sukurtą šeimą užuot pasidžiaugę, kad sūnus turi šeimą. Nesuvokiu to, mano giminėje priimtina džiaugtis, kad sūnus sutiko artimą žmogų, kad kuria šeimą ir joje gražiai gyvena.

Marttaman

4 m. 3 mėn.

2022.02.11 23:32 (prieš 4 m.)

Paskaičius tema, tai man kyla mintis, kad visų pirma reikėtų pasikalbėti su vyru. Šeimą sukūrėte su juo, vaikus auginate su juo, sprendimus irgi darote su juo. Jis vienas iš pirmųjų žmonių turėtų matyt, kad jums depresija ir kad jaučiatės blogai. Turėtų žinoti kodėl viskas vyksta ir iš kur tai atsiranda. Kaip vyras sukūręs savo šeimą turėtų nubrėžti aiškią ribą savo mamai, kada jau yra per daug. Jei jis toks 50/50, tai ir knisites su anyta iki negalėjimo.
Pritariu ir komentarams kur sako,kad reikėtų dėmesio skirti sau ir šeimai, pasiplanuot veiklas ir panašiai.
Nekreipti dėmesio irgi galima, mano atveju anyta yra tokia dviveidė, į akis šypsosi, pritaria ir pan. Bet realybė su ja kitokia, tai labai daug ką praleidžiu pro ausis arba irgi darau lygiai taip pat kaip ji.
Aš taip įsivaizduoju, kad dalis anytų, kurios neturi kur realizuoti savęs, lenda į vaikų reikalus, ypač kai vaikai sukuria savo šeimas, gal tada joms įsijungia paranoja ir prasideda visokiausios panašios istorijos.
Liūdniausia jei ir vyras dar nėra atjunkytas nuo ,,papo,, tai tada negelbės ir kalbėjimas ir vilionės ir koks nors ten rūpestis.
Nuoskaudos liks niekur nedings pati tokių turiu. Vyrui bet kokiu atveju mama bus vienas svarbiausių žmonių, esmė gal būtų teisingai nubrėžtos ribos.
Skirkite laiko sau, nuveikite ką nors nauja, važiuokite kur nors, kuo daugiau įdomesnės veiklos turėsit, tuo mažiau pašaliniai dalykai trugdys. ☺️☺️