Aš labai visas užjaučiu, kurios einat per šitą skaudų etapą šiuo metu...😮💨♥️Prisimenu pati save, tas dienas po skaudžios žinios ir po to po abrazijos kelios dienos buvo tokios, kur aš ištisai gulėjau lovoj ir blioviau. Po to kurį laiką graudulys imdavo net gatvėj pamačius nėščią moterį, moteris su kūdikiais, arba kai artimoj aplinkoj teko būti su vaikais mažais, na būdavo labai sunku, atrodydavo, kodėl kitom pavyko, o mane ne...
Bet po to kai vėl pastojau, aišku ilgokai slėpiau nuo artimųjų ir su didele baime laukiau vis kol tas nėštumas taps pakankamai didelis, realiai tik po antrojo anatomijos scan'o kažkiek labiau atsipūčiau ir tik tada pranešiau draugams ir darbe.
Bet dabar kai turiu jau savo mažylį, kas vakarą jam dėkoju, kad jis toks nuostabus pas mus atėjo, ir tie visi skauduliai buvę iki jo susilaukiant, jau dingo praeityje. Linkiu visoms sulaukti tos laimės♥️
Aišku, kad kiekviena moteris skirtinga ir skirtingai išgedi, išgyvena, bet aš asmeniškai net negalvojau apie jokius laidojimus ir man to nereikėjo. Norėjau nieko nematyt ir nežinot, ir dabar dėl to nesigailiu visai ir nebūčiau dariusi kitaip. Visos gali turėti savo tikėjimą kažkokį, bet aš manau, kad pas mus galimai ateina tos pačios sielos, kurios ir turėjo ateiti, tik pasirenka tinkamesnį laiką ar tinkamesnį kūną fizinį 🙂🌷






