mazuliukas parašė:
kiek man asmeniskai teko skaityt apie maitinimo sutrikimus - tai visada pabreziamos psichologines priezastys, o ne epiduras...cezaris ar dar kas nors. Jei mamyte baisiausia galvoja apie tai kad vaistus naudojo (tiksliau apie praeiti, o ne ateiti), tai ir gali atsirasti tu problemu. Juk net pagimdziusios neisnesiotus, net pora menesiu anksciau... sekmingai nusitraukineja piena ir maitina. O vat jei tokia mamyte imtu save grauzti del ko nors, del to kad neisnesiojo, arba pan., tai tas pienas is kart ir dingtu. Manau svarbiausia del nieko saves negrauzti, mastyti optimistiskai![]()
mano atveju tai tikrai nebuvo psichologines priezastis... As pilnai isnesiojau savo maze, kovojau tiek, kad palauktu, kiek leido gydytojas... Dabar ir toliau maitinu vaika tik savo pienu, ir esu nusiteikusi tai daryti ne maziau puses metu... Jokio primaitinimo ji negauna, nei misinuku nei kol kas arbatyciu, jei neskaiciuoti pediatro skirta smekta skaudant pilvukui. Netgi iki 3 savaiciu zinduko burnyteje nera turejusi...
Savo psichologines priezastis pati puikiai sugebu isnarplioti...Tai mano darbas, galima sakyti








