2021.12.21 01:16 (prieš 4 m.)
Kaskasandra parašė:
Laukiuosi pirmagimio ir manau suprantu jūsų draugus.
Visa viešoji erdvė tik ir rėkia, kaip siaubinga auginti vaikus, niekad nemiegi, tv…
Tai viskas ok, kai žmonės negyvena vien pilkom spalvom. Ir nereikia tikėtis visiško "pragaro" 🙂 nes tuos sunkumus lydi kartu ir juokas, teigiamos emocijos. Esu pati po komplikuoto gimdymo ir niekada nepuolu pasakoti detalių, jei manęs neklausia. O jei ir klausia, pradedu nuo to ar žmogus tikrai nori žinoti, nes visiem būna savaip. Bet.
Jei ateina žmogus į svečius, klausia tavęs kaip sekasi būti mama, tu sakai, kad visko būna ir dabar nemiegojai tris paras, nes vaikui kalasi dantys ir serga laringitu, o tau atsako "negąsdink" 
na aš negąsdinu, bet čia realybė su vaikais. Negaliu sakyt viskas puiku, nes nėra puiku ir neveikia galva kai neišsimiegi, o vaikas verkia.
Pas mus yra draugai, neturintys vaikų, kurie dažnai apsilanko. Vieną kartą taip pakliuvo, kad atvyko į svečius kaip tik tada, kai vaikui prasidėjo pilvo skausmai po kelių valandų. Ir jie pamatė tą tikrąjį, nesuvaidintą gyvenimą, kai vaikas klykia valandą laiko non stop, niekas nepadeda ir negali niekuom padėti, apart bandymo masažuot, duot vaistų. Jie buvo pakraupę, nes visada matė mūsų vaiką laimingą, besišypsantį, kaip ir dažniausiai mes matome kitų vaikus. Tai tada manęs paklausė, kaip mes ištveriame tą ilgą verkimą. Bet čia mažus vaikus turinčių žmonių vos ne kasdienis gyvenimas, realybė 🙂
P.S. čia jau aišku už temos ribų diskusija užeina, bet man tikrai liūdna, kai sužinai, kad artimos draugės po gimdymo tyli, nes "pas visas viskas tobula, kaip aš čia rašysiu, kad man negerai kažkam". O šiaip, viskas yra įmanoma, ir viskas bus gerai! Tuo ir nuostabus šis kelias, kad sunkią dieną lydi paskui nauji džiaugsmingi atradimai.
