sokoooladas parašė:
Aciu Jums, ir kaip jau kazkur minejote iki 3 sav taip gali but?
Aš gyvenime turbūt tiek nesilankiau pas gydytojus kiek per paskutinius pusę metų. Man pirmas persileidimas buvo pakankamai ramus. "Nurašėme", kad gal stresas, peršalau ar pan. Tuomet kraujavau apie savaitę ir viskas greitai atsistatė. Kai pastojau antrą kartą, dariausi tiek Hcg, tiek Prg tyrimus... Ir kartą pamačius rezultatus vėl šokas - sustojo augti Hcg. Draugas dar nelabai tikėjo, aš buvau ta pesimistė - ir vėl blogai. Taip ir buvo. Po to, kai jau nustatė, kad nesivystantis, persileidimas prasidėjo po geros savaitės. Pradėjau kraujuoti, krešuliai. Po savaitės lyg ir baigėsi. Praėjo kelios dienos ir vėl prasidėjo - susumavus, tęsėsi apie 27 dienas.
Aš kai kraujavau, man buvo paranoja... Ir vis stebėjausi - iš kur tiek kraujo gali būti. Gydytojai aiškino - viskas gerai, taip turi būti. Dar dariausi Hcg tyrimus, kol pasiekė 1.
Vakar buvau pas ginekologą. Viskas kaip ir ok, ovuliacija įvykusi, turiu greitu laiku susirgti. Persileidimas prasidėjo balandžio 3 d.
Buvau ligoninėje pas gydytoją, tai, kaip dažniausiai būna, likau kalta, kad atėjau ieškoti priežasčių
Ko klausi... į tą klausimą atsakymo negausi.
Tik tiek, kad jeigu įvyksta persileidimai (ne vienas), reikia tirtis AFS, pas hematologą, ir eiti pas genetikus. Dar venerinės ligos. Ir būtinai žiūrėti skydliaukės veiklą, nes ji labai svarbi moteriškiems reikalams.
Pasak jo, neverta darytis lytinių hormonų, nes aš pastoju. Pas mane užsikabina, bet "pabėga". Tai priežastis ne hormonuose. Bet pridūrė - jeigu nori, dėl šventos ramybės gali pasidaryti. Bet ten nieko nerasi.
Kaip ir ne vienas ginekologas sakė, taip ir šitas - nepavyko, bet reikia vėl mėginti. Nei vienas neapdraustas nuo galimų rizikų, bet nėra ko laukti. Jauti, kad atsistatė organizmas, pasiruošusi psichologiškai ir "gaminate".