2021.06.27 17:58 (prieš 4 m.)
Avonuke parašė:
Vaiko netektį pavadint maža nesėkme ar begalima baisiau pasakyt .
Mes visi renkamės, kaip žiūrėti į gyvenimą. Suprantu, kad skaudu ir pan., tačiau dramatizuoti ankstyvą persileidimą man asmeniškai keistoka. Mano aplinkoje daug moterų tą išgyveno, aš pati vienu metu maniau, kad nutrūko nėštumas, na, nebuvo smagu, bet ir plaukų nesiroviau. Pasakymai, kad "niekad nepasimiršta" ir pan., tai man panašiai, kaip nueiti aplankyti žmogaus, kuriam amputavo koją ir sakyti, kad "bet su dviem kojom juk daug geriau būtų" (lyg tas ir šiaip neaišku). Tai aš laikausi tos nuomonės, kad žmogų paskatinti judėti į priekį ir kurtis gražų gyvenimą, nesvarbu, kokios aplinkybės, o ne graudenti ir versti jaustis dar blogiau. Aš negaliu pamatuoti, kaip jaučiasi tos mano pažįstamos, kurios patyrė persileidimą, gal jos ten karts nuo karto ir prisimena tą nuoskaudą, bet šiaip neatrodo, kad tai jas kažkaip sugniuždė. Plius, šeimoje jau yra vienas vaikas. Tai kaip jam geriau - kad mama sėdėtų ir verktų ar kad gyventų toliau? P.S. Nebandau pakeisti niekieno nuomonės. Tik išsakiau savąją.