Aurumaa parašė:
Temos autorė neseniai buvo sukūrus kitą temą, kad vaikas maminukas ir niekaip nepaleidžia. O dabar rašo, kad vaikui mamos nereikia. Taip kardinaliai pasikeitė?…
Taip.. Buvo vaikas pas teti per nakti, nes man dirbti reikejo. Aisku jie ten visa diena prie kompo sedi, multikus ziuri, valgo picas, saldumynus.. Bebudamas pas teti susirgo.. Na ir aisku prasidejo visi cirkai. As su juo serganciu uzsidarius namie jau savaite kokia, naktys bemieges.. vaistai.. priimamasis.. Ir visad rekia tecio noriu, tecio noriu.. Nes mama ir vaistus kisa per prievarta, ir laiko kai daktarai apziuri, kai krauja ima.. Ir nuo to laiko, kasdien jis visa diena apie teti sneka...
Nebezinau ka daryti, kad jam butu gerai. O kai reikia palikti pas teti, rekia maaaaaamaaa, kai reikia paimti rekia teeeeti.. Viskas jam blogai. Kai kartu gyvenom visi, tas tevas net nekreipe demesio i ji, tuscia vieta buvo tiek jis, tiek as, o dabar va aukso gababalas. Pavargau, nebegaliu. Ka jau kalbeti apie varga del pinigu. As dirbu ant savęs, tad man nei biuleteniu kas moka, nei ka.. Uzdirbu tiek, kiek dirbu.. Sedi su rekanciu vaiku namie uzsidarius, ir atrodo nebematau jokios iseities. Vien blogos emocijos nuo ryto iki vakaro..
Mamos, tiesiog nebetveriu, man taip sunku, vieninteli iseitis kiuria matau, tai mirtis, noriu mirt, bet neturiu drasos žudytis, meldziu kasnakt, kad ryte nebepabusciau, meldiziu, kad nutiktu man kas blogo, kad nebereiketu gyventi sitam pragare, kuri pati susikuriau...
Taip juoda. Visiskai. Salta, niuriu.. Tieisogine ir netieisogine prasme. Atrodo jau visiskai dugna pasiekiau, nebera kur atsispirti.. Zinau, kad sakysit, jog stiprybe vaikas, taip ir buvo visad, bet dabar ne tam nebera jegu, kai supranti, jog jam su teciu geriau