Net nežinau ką noriu išgirsti ar tesiog pasiguosti bet...Nuo pirmadienio sūnus keliaują į darželį, po karantino t.y. po 2.5 mėnesio. Jis iš jautresnių vaikų, ir labai prisiryšęs prie namų, tikrai nera taip kad labai norėtų eiti, bet dabar klausiam lyg ir sako gerai, eisiu.. pati esu vpa, nuoširdžiai gerokai pavargau per visą šį laikotarpį su abiem namie. Ir ne tiek nuo sūnaus, jaunelei dantys, naktys mano labai prastos miego atžvilgiu, todėl būnu gana irzli dažnai ir be energijos. Mažoji labai irzli, migdyt reik po 2-3 valandas, labai išvargina. Kokybiško laiko sūnui rast labai sunku, nes dar juk reik padaryt valgyt apsitvarkyt, išeit į lauką. Kam aš visą tai rašau, ogi kažkoks kirmeliukas graužia, jaučiu kaltę kad lieku namie, o sūnų lyg "išduodu" leisdama į darželį..gal atsiras bendraminčiųvar kokių naudingų minčių kaip nustoti save "lęsti" arba atvirkščiai parašysit kad ir "neleisk tada" :)) žodžiu nežinau kokių atsakymų laukiu bet pasidalinkit mintimis.
