Paskutiniu metu mano sunelis labai daug verkia. Gal užėjo diegliai, gal šiaip toks būdas ar kas nepatinka. Bandau išsiaiškinti jo poreikius, bet tema ne apie tai. Kai jis verkia aš verciuosi per galvą, kad tik ji nuraminti, tačiau niekas nepadeda. Bunu tikrai rami visame kūne, tad čia ne tas atvejis. Taip pat kai būna ramus aš bandau ji kalbinti, tačiau jis kokia sekundę į mane žiūri o po to nusisuka, atseit neįdomu. Gyvenu kartu su mama, ji man padeda prižiūrėti kūdikį. Kai tik ji paima kūdikį vaikas persimaino, juokiasi, žvalus, guvus, nurimsta po verkimo, susidomėjęs žiūri į ją. Nu arba mano mama kūdikių uzkalbetoja arba vaikas manęs nemyli. Žinau kvailas pareiškimas, bet daugiau tiesiog nebežinau ką galvoti, norisi bendraut su vaikeliu, tačiau jis to nenori. Niekada nesu jo nuakriaudusi, visalaik stengiuosi būti rami ir geros nuotaikos. Patarkit ką daryti nes puolu į depresiją.
