Vaiko baimės

12 Kitas »

2011.06.08 22:26 (prieš 14 m.)

Noriu paklausti del savo 6 metu sunaus nakties miego. Jau kuri laika jis naktim zirzia(jei tinkamai isireiskiau) na taip idomiai kaip kaciukas kniaukia Buvom pas savo gyditoja,tai nusiunte pas neurologa,po jo keliu konsultaciju sako viskas gerai is jo puses,pagere sedatif'o,bet jau nebeduodu,nes ar taip ar taip vistiek tas pats. Nakti reik nueit pas ji i kambary kelis kartus pajudint kad nustotu zirst. Ar gali but cia kas nors is psichologines puses? Mum cia jau pusmeti taip. Buna kelios naktys ramios,po to vel tas pats Gal ko baiminasi jis,nors prikelus vis klausineju ar ka baisaus sapnavo ar skauda ka...visada sako kad nieko nera.
2011.06.09 19:43 (prieš 14 m.)

Sveiki,

aš manyčiau, kad jūsų prielaida apie tai, kad sūnaus zirzimas naktį yra susijęs su jo šiuo laikotarpiu išgyvenamomis baimėmis, gali būti teisinga. Tik šiuo atveju nėra taip lengva nustatyti, ko būtent bijo berniukas. Rašėte, kad vaiko problemos miegant atsirado prieš pusmetį. Galbūt vertinga būtų paanalizuoti, kokie svarbūs pasikeitimai vyko tuo metu berniuko gyvenime. Galbūt buvo kažkokių stresinių įvykių, kurie jį paveikė? Kartais vaikus išgąsdina tai, kas mums, suaugusiems, atrodo visiškai negrėsminga ir nereikšminga. Gal jis matė kažkokį filmą ar spektaklį, kuris jį išgąsdino? Jei pavyktų nustatyti, ko bijo berniukas, būtų lengviau pasiūlyti jam pagalbą įveikiant šias baimes.
Iš tiesų gali būti, kad jis sapnuoja naktinius košmarus, tačiau jų atsibudęs neprisimena arba nenori pasakoti. Miego metu mūsų smegenų aktyvumas pereina kelias fazes: vienos iš jų yra labiau gilios, nei kitos. Sapnų fazė paprastai atsiranda negilių miego fazių metu ir yra kaip vartai į gilesnes fazes. Tuo galima paaiškinti tai, kodėl daug žmonių neprisimena savo sapnų prabudę iš nakties miego.
Manoma, kad vaikai dažniau kenčia nuo naktinių košmarų, nei suaugę. Naktiniai košmarai pradeda silpnėti tuomet, kai vaikas paauga ir išmokta geriau kontroliuoti savo baimes. Vaikams labai dažnai košmarai pasireiškia tuomet, kai jie gyvenime patiria kokius nors pasikeitimus ir bando susidoroti su naujais iššūkiais. Jei košmarai atsiranda kaip atsakas į įvairius stresinius įvykius, paprastai jie dingsta tuomet, kai vaikas sėkmingai įveikia ir adaptuojasi prie atsiradusių pasikeitimų.
Man rodos, labai svarbu, kad jūsų sūnus prieš miegą atsipalaiduotų ir nusiteiktų ramiam miegui. Galite sukurti pastovų ritualą prieš miegą (pvz., prausimasis, pasaka arba rami muzika). Galite pasikalbėti su sūnumi prieš miegą, kokį gražų sapną jis norėtų susapnuotų (taip tarsi užsakysite gražų sapną). O jeigu vaikas iš tiesų sapnuoja baisius sapnus, galima bus išmokyti jį valdyti savo baimes sapno metu (pvz., atsispirti monstrui ir pan. - tiesiog kartu pakalbėkite, ką galima daryti, kai jį vėl užpuls pabaisa, galbūt pabėgti, gal kautis ir įveikti, gal pasitelkti pagalbą iš šalies, šūktelėti draugus ar mamą... Pafantazuokite kartu).
Tačiau gali būti ir taip, kad baimės kamuoja vaiką nesąmoningame lygmenyje ir jis sąmoningai jų neprisimena ir negali įvardinti. Jeigu vaiko zirzimas naktį ir toliau tebesitęs, aš siūlyčiau apsilankyti konsultacijos pas vaikų psichologą. Jis padės surinkti svarbią informaciją apie berniuko raidą ir psichologinę sveikatą, įvertins sūnaus problemas ir jo priežastis ir numatys tinkamą pagalbos formą. Sėkmės Jums ir Jūsų berniukui!

4
2011.10.02 17:49 (prieš 14 m.)

nenorejau kurti naujos temos nes klausimas irgi apie vaiko baime.
Vaikas bijo kazka daryti. Jis geriau nedarys nieko negu darys blogai (nepiesiu nes nemoku, nekirpsiu nes neiseina ir pan.).
Nors siaip jis yra judrus lengvai susidraugaujantis bet va tokiuose dalykuose jis tarsi uzsiblokuoja ir jokiu budu nedarys to ko nesugeba, truksta pasitikejimo.
Manau galbut prie to kazkiek prisidejo ir darzelio aukletojos (bet cia tik mano subjektyvi nuomone), nes vaikas yra pasakojes kad kazkuri aukletoja ji yra sukritikavusi del darbeliu (kaip tu paisai cia turi buti zalia spalva o ne ruda, kaip tu karpai ir pan. ). Kalbejau su aukletojomis tai pasiule kreiptis i raidos centra ar psichologa nes ir darzelyje jis taip pat tarsi uzsiblokuoja, uzsispiria ir nieko nedaro. Dabar jis netgi neatlieka darbu kuriuos daro kiti vaikai jam duodamas popierelis ant kurio jis keverzoja ka nori (taip pedagoges issprende problema jo uzsispyrima nedaryti ko nemoka)
Ka patartumete daryti tokioje situacijoje? Ar tikrai reikia krieptis i psichologa kad padetu iveikti baimes uzsispyrima nepasitikejima savimi?
2011.10.04 14:16 (prieš 14 m.)

Sveiki,
o kokio amžiaus yra jūsų mažylis? Paprastai ikimokyklinukams labai svarbu patirti sėkmę savo veikloje. Jeigu jie nepasitiki savimi ir netiki, jog gali padaryti gerai, pati lengviausia išeitis jiems yra tiesiog atsisakyti ką nors daryti. Tad aš sutikčiau su jumis, kad jūsų berniuko atsisakymas daryti darbelius, taip pat yra susijęs su savo vertės jausmu, o konkrečiau - nepasitikėjimu savimi, baime patirti nesėkmę. Sunku dabar pasakyti, kokie yra šios jo baimės šaltiniai. Kaip suprantu, ši baimė pasireiškia ir namuose, ne tik darželyje. Nors darželio auklėtojų pastabos galėjo labai ženkliai sustiprinti nepasitikėjimą savimi, ypatingai jei vaikas iš prigimties yra jautresnis nesėkmei, siekia lyderiauti arba viską atlikti tik labai gerai. Šiuo metu jis tiesiog vengia daryti tai, dėl ko nėra tikras, kad pavyks, todėl susiformuoja kaip ir uždaras ratas. Vaikui sunku patirti sėkmę, nes jis tiesiog atsisako bandyti.
Vienas dalykas, kurį jūs galite daryti, tai yra kuo dažniau pagirti vaiką atkreipdami dėmesį net į mažiausius pasiekimus (kai sudėliojo dėlionę, sukonstravo namą ir pan.). Taip pat galite kartu su vaiku užsiimti kažkokiais darbeliais namie – iš pradžių jam skirti labai paprastas užduotėles (kurias jis tikrai padarys), o po to jas sunkinti. Kai vaikas patirs pergalių skonį, jis įgaus daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi ir imsis daugiau iniciatyvos ir vaikų darželyje. Kitas patarimas – galite su vaiku suvaidinti vaikų darželio situaciją namie. Pvz., jūs busite auklėtoja, o jis – geriausias grupės vaikas. Iš pradžių vaikui gali būti saugiau išbandyti kokią nors užduotį namie, tada jis jausis drąsiau atlikdamas ją vaikų grupėje. Galite sugalvoti ir teigiamą pastiprinimą, pvz., jei vaikas visą savaitę atliks užduotėles kartu su kitais vaikais, savaitgalį jūs kartu užsiimsite kažkokia jam malonia veikla (bet ta veikla jam tikrai turėtų patikti ir ji neturėtų būti kasdieninė). Svarbu, kad vaikas pajaustų, kad jam tikrai sekasi. Ir taip pat svarbu kažkokiu būdu sustabdyti vengimą, nes jis dažnai turi antrinę naudą (t.y. ilgainiui vaikui tiesiog gali būti patogu nieko nedaryti, dėl ko nesistengti ir pan.), todėl geriau vaikui skirti paprastesnę užduotį, kurią jis tikrai atliks (ir palaipsniui sunkinti), nei leisti nieko nedaryti.
Tai čia yra tokie orientaciniai patarimai, bet aišku tam, kad pasakyti konkretesnes rekomendacijas, reikėtų pamatyti vaiką, surinkti informaciją apie jo raidą ir svarbiausius gyvenimo įvykius, įvertinti jo temperamentą, asmenybes savybes ir pan. Tuomet būtų galima geriau suprasti tokio jo elgesio priežastis, o tuomet ir rekomendacijos labiau orientuotųsi į kliūčių pasitikėti savimi šalinimą. Todėl aš manyčiau, kad jums pačiai būtų ramiau, jei nueitumėte pas vaikų psichologą. Galbūt užteks ir vienos-dviejų konsultacijų tiesiog apsitarti, ką būtų galima daryti toliau. Jeigu jūs norėtumėte įstaigų, kur galėtumėte kreiptis , kontaktų, rašykite. Taip pat jei turite daugiau klausimų, taip pat jų laukiu
2011.10.05 08:20 (prieš 14 m.)

Labai dekoju uz atsakyma.
Vaikui netrukus sueis 5eri metai.

Iskarto pasinaudojau patarimu daryti mazas uzduoteles. Vakar be pykcio, uzsiblokavimo ir piestuku metymo nuspalvino nedideli staciakampi, gavo priza (mazyti sokoladuka) ir pagyrimu. Dziaugesi del prizo labiausiai Manau siandien bandysim kazka panasaus padaryti.

O istaigu kontaktu i kurias galetume kreiptis Vilniuje tikrai noreciau. Tiktu ir privatus psichologas.
2011.10.17 22:52 (prieš 14 m.)

Sveiki,

atsiprašau, kad taip uždelsiau su atsakymu.
Siunčiu kai kurių organizacijų Vilniuje, teikiančių psichologinę pagalbą vaikams, kontaktus:
Paramos vaikams centras, tel.8 611 43567, 2715980
VU Psichologinių konsultacijų centras, tel. 2687254.
Nemokamos pagalbos taip pat galima kreiptis į Vaiko raidos centrą (2731422), tik reikia gydytojo siuntimo. Taip pat galima į polikliniką pagal savo gyvenamąją vietą.
Šiaip labai rekomenduoju pasinaudoti socialinės informacijos banku Jaunimo psichologinės paramos centro tinklalapyje www.jppc.lt/index.php?p=194. Ten surinkti įvairių organizacijų kontaktai, tad galima paieškoti, kuri įstaiga yra arčiau jūsų gyvenamos vietos.
Tikiuosi, kad jūs ir sūnelis gerai laikotės
2011.10.18 18:42 (prieš 14 m.)

Aciu Jums labai.
Darzelyje aukletoja jau iskabino jo kelis darbelius (anksciau nekabindavo nes tiesiog nebuvo ka). Prizai matyt padeda Mielu noru ima pats knygute ir atlieka lengvas uzduoteles (apvedzioja, pataskuoja, plemuku ar bruksneliu pripaiso). Netrukus pereisim prie sunkesniu spalvojimu, nors darzelyje maciau jau yra nuspalvines nemaza paveiksleli. Dabar tereiks pagalbos del uzsispyrimo ir dar kokiu patarimu musu seimai duos. Na svarbiausia gera pradzia jau yra
2012.02.10 21:25 (prieš 13 m.)

Sveiki, mano sunui 11 metu , susapnaves kosmara atsistojes lovoje bego ir krito per rasoma stala stovinti lovos gale, klykimas buvo begalinis, pasoke su vyru puoleme i vaiko kambari. Buvo labai baisu, akys atmerktos, klyke ir spardesi. Nedelsiant apkabinusi bandziau pakelti nuo grindu, taciau dar kelias minutes jis miegojo ir neregavo i mane. Nuvezem i ligonine, suzalojimu nebuvo, taciau baime ir liko labai didele.Po to karto kosmarai vis kartojasi su klykimu. Lankemes pas seimos gydytoja, jis kruopsciai apziurejo ir pasake jog vaikas sveikas. Jis turi naktinius terorus, taciau jokio specialaus gydymo jiems nera, tai isaugama...nuo to karto sunus miega kartu su savo teveliais, nes per tuos terorus ar siaip sulunatikuoja, tai puola is lovos..kalbejomes daug kartu apie tai, jam atrodo vis ranka kazkokia islys per siena ir panasiai...nors as jo amziuje didelia baime turedavau...ir dabar nuo susiklosciusiu aplinkybiu vel ji pas mane atsirado..naudoju B vitaminu kompleksa...ka patartumet vaikui..siaip jam esu nupirkusi Bach flower remedies guminukai ir lasiukai miegui gerinti, jau 1.5 menesio taciau niekas nepasikeite...galvojau gal liaudies Valerijono panaudoti???
2012.02.20 00:15 (prieš 13 m.)

Sveiki! Suprantu, kad šiuo metu Jums yra labai neramu dėl sūnaus miego problemų. Visų pirma, norėčiau Jūsų paklausti, kuriuo nakties metu paprastai Jūsų sūnus prabunda iš baimės. Ar tai vyksta kelias valandas po užmigimo, ar jau antroje nakties pusėje, beveik paryčiais? Yra dvi miego sutrikimų formos: naktiniai košmarai ir naktiniai terorai (arba baimės). Paprastai naktiniai košmarai vyksta jau antroje nakties pusėje. Vaikas pabunda, nes susapnuoja kokį nors baisų košmarą. Jis gerai prisimena sapną, atrodo sutrikęs ir išsigandęs. Neretai naktiniai košmarai yra siejami su vaiko stresų patyrimų kasdieniame gyvenime, t.y. jei vaiką vargina dažni košmarai, gali būti, kad vaikas dėl kažko labai nerimauja, kažkokie įvykiai (pvz., šeimoje ar mokykloje) kelia jam neigiamų išgyvenimų. Jei vaiką kamuoja naktiniai košmarai ir rytais jis juos atsimena, pasikalbėkite su juo apie juos, aptarkite, kas būtent jį taip išgąsdino, dėl ko jis sunerimo.
Naktinės baimės labiausiai skiriasi nuo košmarų tuo, jog atsibudęs vaikas neprisimena, kas jį taip išgąsdino. Tiesa, jis gali pasakyti, kad išsigando gyvačių, pabaisų ar kažko kito, bet šie vaizdai nėra labai ryškūs. Naktinės baimės paprastai atsiranda per kelias pirmąsias valandas po užmigimo. Vaikas staiga pabunda, pradeda rėkti, atrodo sutrikęs, neretai prakaituoja, jis negali paaiškinti, kas atsitiko. Vaikas negali pilnai atsibusti ir nereaguoja į tėvų bandymus jį nuraminti. Kartais naktinės baimės yra lydimos ir naktinio vaikščiojimo. Parašėte, kad vaikas, kai jį pažadinote, į jus kelias minutes nereagavo, tad būtų galima įtarti, jog jis taipogi patyrė būtent naktinius terorus. Manoma, kad naktinės baimės kažkiek yra paveldimos (Jūs irgi rašote, kad vaikystėje, kai buvote panašaus amžiaus, turėjote didelę baimę). Kaip minėjo jūsų šeimos gydytojas, dažniausiai naktinės baimės ir košmarai, ypač esant tėvų palaikymui ir paramai, praeina savaime ir jokio specialaus gydymo nereikia.
Pasistenkite sukurti įprastinį ritualą prieš vaiko miegą. Miegojimo laikas turėtų būti pastovus, prieš miegą nerekomenduojami aktyvūs, judrūs žaidimai (ar įspūdžių kupini TV filmai), kad vaikas pernelyg neįsiaudrintų. Neretai vaikams su naktiniais terorais, kurie patiria labai daug dienos įspūdžių, rekomenduojamas papildomas vėlyvas dienos miegas (jis neturėtų būti labai ilgas). Kai vaikas atsibunda iš miego nakties metu klykdamas iš siaubo, tiesiog apkabinkite jį ir nuraminkite, nesiginčykite su juo, nes tai gali iššaukti vaiko pyktį. Vaikus su nakties terorarais neretai išgąsdina pernelyg stipri neigiama pačių tėvų reakcija. Jei nakties terorai kartojasi tuo pačiu metu nakties metu, kai kurie specialistai rekomenduoja švelniai pažadinti vaiką maždaug 15 min. prieš įprastinį laiką, kai vaikas pabunda iš miego verkdamas, vėliau jį vėl paguldyti miegoti, apkamšyti, palinkėti saldžių sapnų. Bet svarbiausias dalykas – įsitikinkite, ar vaikas neišgyvena kokių nors stresinių įvykių, nes neretai nakties sutrikimai atspindi vaikų reakcijas į įvairius kasdieniame gyvenime patiriamus sunkumus. Jei vaiką ir toliau kankins naktinės baimės ar košmarai, ir jie dažnės ir intensyvės, aš rekomenduoju apsilankyti pas vaikų psichologą ar psichoterapeutą. Jis įvertins atsiradusius simptomus Jūsų vaiko gyvenimo istorijos kontekste ir apibrėš tas rekomendacijas, kurios geriausiais tinka būtent jūsų vaikui. Pasistenkite pasirūpinti ir savimi, savo sveikata, nes vaikai labai jautriai reaguoja, kai jaučia, kad jų tėvai pergyvena arba dėl kažko nerimauja.
Linkiu Jums didelės sėkmės ir sveikatos! Jei kils daugiau klausimų, būtinai rašykite.
2013.01.05 18:25 (prieš 12 m.)

sveiki, mano dukrytei beveik 3 metukai. pries menesi buvom pas mano seseri gimtadieni, ji labai duko su kitais vaikais, velai nuejo miegot.nakti pradejo klykti, spardytis, sake kad jai kanda gyvate, bandziau ja ramint, supavau sakiau kad nera jokiu gyvaciu, galvojau kad ji sapnuoja, bet ji nemiegojo, ijungiau sviesa, bet ji vis tiek issigandusi dairesi aplinkui, paskui ziuri i lova klykia spardosi ir rodo kad ten gyvate, sakau nieko cia nera, parodau kad lova tuscia, ji vel nusiramina, veliau ir vel pradeda spardytis klykti traukiasi atgal atrodo kad ja kas nors pultu. po tos nakties tai nebepasikartojo, bet pries dvi dienas vel pasikartojo, abi naktis, paryciais prasibunda, pradeda verkti, as ja pasiimu i lova supuoju bet nepadeda ji vis kazko bijo, traukia kojas rankas prie saves, pradeda klykti, nors yra mano glebi bet vis tiek nenusiramina, vis kazko bijo, salia manes taip pat nemiega, siaip ne taip nuraminu paguldau i lovele, po kiek laiko uzmiega ir miega ilgai iki pietu, po to velai eina miegoti, nezinau kas jai yra.