NaujokėDIS parašė:
Na vis dar norėčiau pabrėžti jog klausimas buvo kaip randat kompromisą ir kokie jie, tas sėdėjimas prie kompo mano akimis jau per dažnas bet reikėtų pabrėžti jog ji…
Na jaunesnis mano vyras (kažkur prieš gerus 5m) irgi buvo užsikepęs žaisti, būdavo net iki dvyliktos nakties žaisdavo nors šeštą ryto jau keltis darban turėdavo.
Bet po truputį atprato kai pradėjau irgi atitinkamai elgtis, tiesiog išeidavau su vaikais be jo pasivaikščioti, pradėjau labiau leisti laiką be jo, toks kaip atsiribojimas nuo jo buvo. Arba ryte tik atsikeldavo aš jam dar taip specialiai pavaidindavau gera žmonele, tipo kompą pajugdavau, jis tik atsisėsdavo žaisti, o aš iš kart su vaikais į lauką. Po kokio pusmečio pats pradėjo NORĖTI laiką leisti su manimi ir vaikais. Vėl tapome artimi. Savo atstumimu parodžiau jam kad aš galiu ir nutolti tai jis prisitraukė mane atgal palikdamas kompą tik darbo reikalams o ne žaidimams
Aš nieko nesakau visai uždrausti žaisti. Bet kai žaidžiama kiekvieną dieną po darbo iki kokios 23-24 val, tai tikrai negerai. Savaitgaliais kokias 2 val vakare sumigus vaikams, pavalgius kartu vakarienę, kodėl gi ne. Bet ne kiekvieną dieną
Žinoma nežinau ar jūsų vyras žaidžia kiekvieną dieną bet aprašiau tik savo situaciją. Kompromisas čia buvo ar ne, nežinau labiau toks kaip atstumimas kuriuo parodžiau kad jo elgesys man nepriimtinas. Nes žaisti daugiau įjunko tik vaikams gimus.
Dabar jis apie savo tokį elgesį sako kad buvo tiesiog pervargęs realybėje, tai norėdavo pailsėti bent virtualioje erdvėje. Gal sakau ir jūsų vyrui taip yra?







