2012.09.25 10:14 (prieš 13 m.)
Sveikos, ir mes turim šią bėdą.... Nuo pat primaitinimo linkęs buvo į kietėjimą, o po vienų antibų irgi žiauru pasidarė, ta savaitė buvo tikras košmaras, ir vaikas rėkė, ir man norėjos kartu su juo. Duphalac mum nelabai padėjo, o ir vsi tik (bent mūsų gyd taip sakė...) ir prie jo gali organizmas priprast... Tai bandom žiūrėt maistą, bet aišku ką ten labai prižiūrėsi - pamato vaikas duonos ar bandelę, tai kaip neduosi, kai taip nori ir verkia
Na žodžiu, jei bent kas antrą rytą nevalgome avižų košės - situacija prasta, o pagrindinis dalykas, kas gelbsti, tai slyvų sultys.... Pradžioj pamatęs jų spalvą, pasakė fuj ir reikalavo "normalios" spalvos sulčių, bet paskui kažkaip įprato, kai kitokių namie vis nebūdavo. Dabar pats dienoj keliolika kart prašo jų, išgeria litrą max per dvi dienas, tai taip ir perkam kibirais. Brangu, bandau taikyt ant akcijų, bet o kas daryt. Ir vis tiek, ta baimė (arba gal irgi koks įtrūkimas, nes kartais vos vos kraujuko būna....
) kasdien vis tiek išlenda, kai jau nori kakū, dar gal nebuvo dienos, kad iš pirmo kart sušukęs "kakaaa" nubėgtų ant puodo ir padarytų. Pirma pora- triskart surėkia, bet užspaudžia, o jau matyt kai tikrai jau lenda lauk, tada jau sėda ir padaro, dažnai vis tiek kiek parėkdamas. Bet va irgi nežinau, ar iš baimės, ar tikrai gal ir jam kas įtrūkę buvo po anų košmariškų dien....
Kažkaip pas chirurgą pati nesugalvojau, o gydytoja irgi nepakišo tokios minties
Žodžiu, baisu, kai mažiem vaikam taip. Ir pati turiu tokią bėdą, tai įsivaizduoju, kaip jiem sunku ir skauda, kai pakietėja