Skaitau temą ir nesuvokiu, ką matau - perdėta drąsa, trumparegiškumas, begalinis pasitikėjimas savimi, desperatiškumas, elementarus neišmanymas ar dar kažkas kito...
Visų išsivysčiusių šalių pediatrai sutaria, kad žindomam kūdikiui čiulptukas nereikalingas, o jei tėvai primygtinai nori duoti, patariama palaukti bent keturias savaites. Bet pasisukus temai apie čiulptukus, vis atsiras tokių, kuriuos pasidalins savo patirtimi "aš daviau nuo gimimo ir nieko". Tai leiskit paklausti, ar bandėte kada padėti mamai, kuriai čiulptukas sugadino žindymo reikalus? Aš bandžiau. Ir ne kartą. Visos istorijos perpintos mamų ir naujagimių ašaromis, bereikalingomis kančiomis. Tokie neatsakingi pareiškimai tiesiog siutina.
Čiuptukai susieti su galybe įvarių ligų ir sveikatos būklių (ausies uždegimai, alergijos, astma, širdies ir kraujagyslių ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai, sąrašas tęsiasi). Bet pasisukus kalbai apie čiulptukus visada atsiras tokių, kurios pažįsta daugybę su čiulptukais išaugusių suaugusiųjų. Ir, pasak tų mamų/tėvų, jie visi idealiai sveiki. Aš asmeniškai nei vieno idealiai sveiko ir niekada gyvenime nesirgusio nepažįstu. Statistika sako tą patį. Bet kam rūpi, ar ne, svarbu pasiginčyti?
Vaiko raidoje tarp 3-5 mėnesių yra susipažinimo su rankytėmis ir pirštukais etapas, savotiškas savarankiškėjimas. Tuo laikotarpiu būtina vaikui leisti kišti rankytes ir pirštukus į burnytę. Kaip jam kitaip išmokti? Gal norėtumėte mokytis važiuoti dviračiu be dviračio? Bet tai kurgi ne, kam čia domėtis ta vaiko raida ar psichologija (kada iš tikrųjų piršto kišimas į burną turėtų būti nerim keliantis ženklas), geriau apsiginkluoti visiškai pagrindo neturinčia VBS lygio išmintim "kad amžinai nečiulptų piršto".
O TD straipsnis žiauriai nuvylė. "Nėra jokių fizinių priežasčių neduoti kūdikiui čiulptuko". MELAS. "Nesijaudink, kad dėl čiulptuko gali netaisyklingai išdygti dantukai"? MELAS. Štai, prašau, 10+ pavojų:
1. Maišymasis tarp krūties spenelio ir čiulptuko bei iš to kylančios krūties apžiojimo problemos. Čiulpiant čiulptuką, kūdikio burnytė labai mažai prasiveria. Kai mažylis tokį elgesį atsineša prie krūties, jis apžioja tik spenelį ir jį trina tarp dantenų. Netaisyklingas prigludimas veda prie vaiko neprivalgymo, sužalotų spenelių ir pieno sąstovių. Ypač didelė sumaišymo rizika pirmąjį mėnesį.
2. Neigiama įtaka pieno gamybai. Kūdikis jaučia sotumą dėka hormono cholecistokinino, kuris išsiskiria ne tik žindant, bet ir čiulpiant čiulptuką. Mažylis klaidingai galvoja, kad yra sotus, ir atsisako/nesiprašo pamaitinamas. Dėl mažiau stimuliuojamų krūtų smegenys gauna signalą gaminti mažiau pieno. Galiausiai vaikas neprivalgęs, o pieno nėra...
3. Padidinta ausies uždegimo ir ypač jo pasikartojimo rizika, ypač kūdikiams/vaikams virš 6 mėn. Pirštą čiulpiantys vaikai tokios rizikos neturi.
4. Kūdikis gausiau atpylinėja, jam pučia pilvą dėl čiulpimo metu nurijamo oro.
5. Ant vos dieną naudotų čiulptukų veisiasi galybės visokių bakterijų ir grybelių, kurie gali sukelti/paaštrinti uždegimus, ypač ausies, virškinamojo trakto problemas (įskaitant diegliukus). Išimtinai žindomo vaikučio organizme tų patogenų nėra. Be to, dėl dar nežinomų priežasčių, dauguma šitų rastų bakterijų atsparios antibiotikams. Tos pačios bakterijos susiję su įvairiomis kraujagyslių ligomis, metabolizmo sutrikimais (pvz., diabetu), autoimuninėmis ligomis.
6. Beveik visi čiulptukai pagaminti iš sintetinių medžiagų. Kai kuriuose esantis BPA sukelia rimtų sveikatos problemų dėl hormonų balanso sutrikdymo. Lateksiniai čiulptukai išskiria mažus kiekius kancerogenų nitrosaminų. Dar kai kuriuose naudojami ftalatai, kurie išsiskiria čiulptukų sterilizavimo metu ir neigiamai veikia endokrininę sistemą. Silikonas susideda iš kokių 40 chemikalų, ilgą laiką buvo laikomas kaip saugi medžiaga, bet, pasak naujausių tyrimų, jis taip pat nuodija organizmą - trikdo deguonies pernešimą, turi kancerogeninių savybių ir t.t.
7. Tėvai mažiau gilinasi į vaiko poreikius. Jeigu įdavus čiulptuką verkiantis vaikas nurimsta, tėvai gali automatiškai nuspręsti, kad vaikui būtent to ir reikėjo. Nors tikroji priežastis gali būti visai kita, pvz., beprasidedanti liga.
8. Čiulptuko čiulpimas neleidžia vaikui nugrimzti į gilią miego fazę. Tai reiškia prastesnę miego kokybę, net jeigu vaikas nebudinėja ir neverkia.
9. Vaikas nebemoka kitaip nusiraminti, kaip tik su čiulptuku - atsiranda priklausomybė. Tad visai galimas atvejis, kad naktį tėvams teks keltis ne raminti vaiko, o padavinėti iškritusį čiulptuką. Taip pat toks pripratimas gali trikdyti vaiko mokymąsi miegoti savarankiškai ir vėlesniam amžiuj gali sukelti sunkumų atsisakant čiulptuko.
10. Problemos su dantimis dėl ilgesnio naudojimo. Ypač rimtos problemos, jei čiulptukas tebenaudojamas po antrojo gimtadienio. Žindymo metu krūtis ir spenelis prisitaiko prie vaiko burnos, o čiulpiant čiulptuką - burna turi taikytis prie čiulptuko formos. Ir nors yra visokių čiulptukų, tame tarpe ir vadinamųjų ortodontiškai taisyklingų, visi vaikai skirtingi, tad skiriasi ir jų burnyčių dydžiai, gomurio išgaubimai, žandikaulių formos ir t.t. Kaip ir maitinant iš buteliuko, taip ir naudojant čiulptuką galimi sąkandžio defektai, gomurio deformacijos, dantų susigrūdimai ir pan.
11. Dažnas čiulptuko naudojimas trikdo kūdikio ir vaiko kalbos mokymąsi.
12. Čiulptukai gali sulūžti, suplyšti ir sužaloti vaiką. Yra buvę atvejų, kai vaikai pradėjo springti įsikišę čiulptuką įstrižai.
Na, bet čia turbūt eilinė kova su vėjo malūnais. Kaip kad visada atsiras viršijančių greitį ar rūkančių prie vaikų. Pagarba ir palaikymas nepailstančioms/nepailstantiems