nerin-gele parašė:
Nesu verksnė, bet šiandien vyras taip įžeidė, kad ašaros pačios upeliu tekėjo, o jis sėdėjo abejingu veidu ir sakė, kad nepriversiu jo jaustis kaltu... aš tiesiog n…
Tos gėlės, romantika ir kiti panašūs dalykai - sutinku, kad ir be jų galima gyventi, bet kai nebesulauki švelnumo, kad nei elgesiu nei rūpesčiu to nebeparodo - koks tikslas būti kartu?! Blogiausia, kad jis nenori kalbėtis, kai paliečiu temą apie mūsų santykius, apie tai kas man jo elgesy nepriimtina, kad nepatinka - jis atkerta, kad jam viskas gerai ir tik man viskas netinka... sako va tau viskas būna gerai, bet karts nuo karto kažko pratrūksti - aš jam aiškinu, kad ir vakar ir užvakar ir prieš mėnesį ir prieš metus man jau nėra gerai, bet kad tu sakau apie tai atvirai ir nuoširdžiai nesikalbi su manim!
Kas dėl pinigų (jeigu visa kita būtų gerai, aš tikrai jų nesureikšminčiau, bet kai pradedi dėlioti pliusus ir minusus - prie šios srities iš jo pusės nemažas minusas)... na taip, dviese mums finansiškai lengviau nei bus kiekvienam atskirai, bet viršūnė buvo, kai eilinio mano monologo apie mūsų santykius metu jis pareiškė, kad jei sugalvosiu skirtis - butas liks jam, nes jis moka paskolą ir mokesčius... ko jau ko, bet tokio pareiškimo iš jo nesitikėjau. Esmė tokia, kad jis butui paskolą paėmė iki mūsų draugystės pradžios, tad dabar nors jis moka paskolą ir mokesčius, o aš rūpinuos maistu, vaiko rūbais ir kitais daiktais, buitim (skalbimo, valymo priemonės ir t.t.), vadinasi, mano į bendrą katilą įdėti pinigai "susidėti, išsiskalbia, susivalgo" - nėra jokios išliekamosios vertės. Ai tiesa, sakė, kad už integruotas spintas (apie 5000) kaip nors grąžintų, nes mokėjau iš savo kišenės, o daugiau kaip ir nepriklausytų man... Po to pokalbio jam pačiam buvo labai gėda, bet labai gerai, kad jis taip prasprogo - pasirodo dėl ko žmogui skauda...
Na ir šiaip yra dalykų, kurie rodo tik vieną – skirtis ir kad vienas lauke ne karys... bet ne apie viską aš čia noriu kalbėti, nes vėl tos mažaprotės ant manęs nežinia ko pradės savo pašvinkusius pūlius leist, žodžiu, negali žmogus viešai iki galo būti atviras...
Tai va. Paskutiniu metu daug galvojau ir esu nusprendus skirtis. Nebus lengva, bet toliau taip gyventi nebenoriu.