TV
Sitra parašė:
O ko pati trigrašį kišate?
Žmogus, bendrame kontekste, parašė "sunkiausia yra žindymas" ir Jūs, tuoj pat, api…
Komentaras ne temoje apie zindyma kuri kometuojate. O visiskai naturalus atsakas i komentara kitoje temoje. Stai cituoju:
"Mamos tikrai daug sneka apie ta zindyma. Yra ir knygu, ir informacijos 
Daviau ir misini ir ciulptuka. Ne tas toli grazu svarbiausia. O meile mazyliui ir netgi sau ir vidine ramybe : 
Stai kas svarbiausia."
Ir taip, as esu nusiteikusi pries fanatizma Neneigsiu ir visad tai pabresiu. O deja, daug mamu, kurios vietoje to, jog dziaugtusi sveikais mazyliais ir motinyste, lieja asaras (kaip buvo teigiama komentare kuri komentavau) jog nepavyksta zindyti... tokioms tik norisi pasakyti, dziaukites jog turite sveikus mazylius, mylekit juos, nera uz tai nieko svarbiau pasaulyje...
zinoma, kai visi "patarineja" tikrai galima pasimesti, ar teisingai elgiesi, bet manau nereikia imt i galva, niekam realiai nerupi per daug, kaip jus maitinat, visi tik nori labai isreikst savo nuomone ir pasijust svarbiais 
Žinoma, visuose forumuose, grupėse mane tuo metu mėtė akmenim, kad tiesiog paduodu blogai krūtį jei taip skauda, nors paduodavau tikrai gerai (buvo kviesta ir žindymo specialistė, ir tikrintas pasaitėlis mažei, ir gyvenime neturėjau nugraužtų spenelių, viską dariau gerai, bet man tiesiog buvo nepakeliamas skausmas to traukimo proceso, o kur dar amžini mastitai, užsikišę latakai...), niekad nesulaukiau jokio padrąsinimo ir užuojautos, tik visur buvo juodas drožimas per smegenis, kad nesvarbu kas man yra, kokia mano fizinė ir psichologinė būklė, bet privalau žindyti, nes leliukui tai geriausia ką galiu duoti ir tik taip turėsiu su vaiku ryšį, meilę, auginsiu vos ne vunderkindą su aukštesniu IQ ar su stebuklingu imunitetu ir neva vaikas niekada nesirgs. 
Mišinys man buvo įskiepytas kaip didžiausias nuodas, ypač, kad pieno krūtyse turėjau upėmis, turbūt 3 lelius būčiau galėjus žindyti, nes dukra nuolat norėdavo žįsti, kartais kiauras paras ji kabėdavo ant papulių, o geriausiomis dienomis be jų max 2 val. ištempdavo... Jaučiausi nustekenta tiek fiziškai, tiek psichologiškai rovė stogą, atrodė kaskart ašarų nebeužteks kaip skaudėdavo tas procesas žindyti, man krūtinės ląsta kaip vaivorykštė nusidažydavo kai dukra traukdavo pieną. 
O išvis baisiausia, kad tas pienas visai vaikui netiko, nuolat sirguliavo, pilvas ėjo šipuliais, nespėdavo pažįst, o jau raitydavosi ir riesdavosi nuo skausmų, atpildavo fontanais, žaliai ir putotai kakojo, nemiegojom visą tą laiką su vyru, nes žviegdavo non stoop, teko net ir iki priimamojo kartą vykt, kur tiesiog pasakė, kad diegliukai, kažko užvalgius būsiu... O nevalgiau palaipsniui jau išvis beveik nieko tuo metu, nes prisiskaičiau, kaip reikia stipriai derinti mitybą žindant, atrodė, kad nieko valgyt negalima, čiuožė smegenai man nuo to badavimo ir garintų daržovių... Gydytojų kalnas aplankytas, nieks nieko blogo nematė, nurašydavo nervams, stresui ir diegliams... Galiausiai baigėsi tuo, kad pradėjau kliedėt jog vaiką pro balkoną išmesiu ir būsiu viena tų baisių vaikžudžių kur per TV eskaluoja, tada vyrui trūko kantrybė ir nupirko mišinuką. Atnešė, o aš verkdama sakiau "neduosiu šito šūdo vaikui, pats ir girdyk". Iki tokio lygio smegenys išplautos buvo, kad žindymas yra VISKAS PASAULYJE! Vyras sugirdė ir nepatikėsit, vaikas pirmą kartą užmigo 4 valandoms besijuokdama, be jokių skausmų, be vėmimo fontanais ir kratymosi! Ir tik tada man akys atsivėrė, kad mišinukas nėra nuodas, jis mano vaikui tinka 100 kart labiau nei mano pienas... Ir nuo tada mes gyvenom taikoj, ramybėj... Susitvarkė viskas per dieną: išmatos, atpylimai, pilvukas, miegas. Kas man ir vaikui buvo išsiaiškinau tik po laiko kai jau įvedžiau primaitinimą ir pakeičiau šeimos gydytoją bei pradėjau ieškoti info užsienio literatūroje, tai mažylei buvo - gliuteno netoleravimas iš mano pieno, o man pačiai - reino sindromas. Neeilinė situacija, o info apie tai mažai, niekas garsiai apie tai nekalba žindymo fanatikių grupėse... Tik toliau visas tokias nelaimėles kaip aš auklėja ir verčia žindyti iki nupušimo... 
Nes juk tau negali skaudėti jei gerai padavei krūtį, tavo vaikui tavo pienas negali netikti ir pan. 
O ir aš pati, jei dar pirmas savaites lyg graužiausi viduj, kad nepabandžiau visai žindyti šios mažės, tai dabar esu rami kaip belgas savo apsisprendimu, nes matant laimingą vaiką ir pačiai esant geros nuotaikos, pailsėjusiai ir motinystė tapo kitokia! Dabar mėgaujuosi, džiaugiuosi būdama mama! Todėl niekada nediskutuoju ir nesileidžiu į temas apie žindymą ir mišinius kur yra daug piktų MP fanatikių, tokias tiesiog iškart blokuoju.
