2020.10.12 13:37 (prieš 5 m.)
Sveiki, matau, kad tema jau senoka. Mano istorija tokia. Turėjau tobulą nėštumą visi tyrimai buvo tobuli, be menkiausio nukrypimo, suėjo 42 nėštumo savaitės išvažiavau į ligoninę gimdymo skatinimui, taciau Klaipėdoje pasakė, kad dar 5 dienas galiu nešioti kūdikį, nors jau buvo terminas pasibaigęs, gerai, kad mano motiniška nuojauta suabejojo gydytojais, tai išsirašiau iš ligoninės ir pasiskambinau į Tauragę vienam gydytojui ir susitariau dėl gimdymo už pinigus. Sekančią dieną Tauragėje gydytojas pradėjo skatinti gimdymą, gimdymas prasidėjo tik po 12 valandų. Gimdymo metu gydytojai pamatė, kad man prasidėjo kraujavimas iš makšties ir pradingo vaiko tonusai, tai per 10 min mane suruošė Cezario pjūviui. Buvau belekokiam šoke, visa drebėjau praktiškai kalbėti nėjo, bet skausmo jokio nejutau,tik visa laiką prašiau, kad išgelbėtų vaikelį. Po operacijos atėjęs gydytojas paaiškino, kad man atitrūko placenta, ko pasekoje prasidėjo vidinis kraujavimas. O placenta atitrūko, nes vaikutis buvo stipriai pernešiotas ir didelis (4880kg ir 58cm) ačiū Dievui, 🙏kad mums viskas baigėsi laimingai, nes gydytojas sakė, kad statistika mirčių atžvilgiu yra labai baisi. Mano vaikelį išgelbėjo tik tai, kad placenta atitrūko gimdymo metu, o ne būnant namuose, nes dažnai nepavyksta vaikelių išgelbėti, nes neščioji nespėja nuvažiuoti į ligoninę. Dabar laukiuosi antro vaikelio, tai mane kankina nerimas dėl gimdymo. Labai bijau vėl gimdyti natūraliai iš po tokių komplikacijų tai vis labiau linkstu prie Cezario pjūvio. Neuzilgo važiuosiu konsultuotis privačiai dėl būsimo gimdymo, žiūrėsiu ką gydytoja man patars, nes esu didelėje nežinioje ir baimėje dėl gimdymo. O žinokit aš jus labai užjaučiu. Jei būtų miręs mano vaikelis,tai būtų mirusi ir dalis manęs 😥 neįsivaizduoju kaip būtų reikėję išgyventi vaiko mirtį tai siaubinga. Niekam šito nelinkėčiau patirti. Būkite stipri ir linkiu jums susilaukti kito sveiko kūdikėlio.