Labas rytukas, mergaites. Kad priraset romanu! Puse dienos skaityti.
Na as dar kol kas neturiu stiprios nuomones. Zinau, kaip turetu buti ir tureciau elgtis, bet dar nelabai man tai iseina. Man ir vyro dukters gaila, bet ir butu labai sunku jei ji pas mus gyventu. Gal jei butu naslaite (be mamos) ir ateitu i musu bendra seima dar budama visai mazyte, tai butu daug lengviau, nes tada dar nebutu labai sugadinta kito auklejimo. Be to as vyrui sakiau, kad jeigu kartais taip atsitiktu, kad ji visgi pradetu su mumis gyventi, tai noreciau, kad gyventumem toliau nuo jo tevu, nes jo mama gan neismintinga moteris ir labai gadina to vaikucio auklejima. Butu panasiai kaip (kas ten is jusu turi paaugle dukra vyro?).
Nes manau, kad yra labai neteisinga bandyti "ale kompensuoti" vaikui uz skyrybas tevu. Nemanau, kad ta tema reiketu ignoruoti - svarbu su vaiku apie tai kalbetis, bet tai pabrezti irgi butu neismintinga. As vyrui sakiau, kad labai daug nuo jo priklausytu, jei noretu, kad mergaite kada nors gyventu su mumis. Jei jis irgi nesielgtu su ja issikrtinai ir leistu man taip pat prisideti prie jos auklejimo ir nekritikuotu uz tai, tada butu viskas gerai. Nes siaip mes su ta mergaite gerai sutariam. Bent kol kas. Tik ji labai islepinta seneliu, tai kai ji pas juos atvaziuodavo, as negaledavau ten buti - per pirmas 5 minutes vyro mama mane uzerzindavo savo elgesiu su ja ir su mano vyru. Turedavau eiti i savo namus, pasiteisidama, kad pavargau ir turiu kitu reikalu. O kai mes vienos su ta mergaite - jokiu problemu!
O del Ievos, kuri cia pasisakiusi buvo, tai as jusu vietoj taip jos neteisciau. Nezinot is kokios ji seimos, kas jai ten karksi, o dar ir kaip tas vyras is tikruju su ja elgiasi. Suprantu, kad vaikas nekaltas, bet gal tas jos pyktis nelabai ir pries ta vaika nukreiptas. Jauna ir nemoka normaliai emociju isreiksti, tai ir i ta vaika kaip i gresme ziuri. As ja kazkiek suprantu, nes jei skaitete mano istorija, suprasite kodel. Man su dabartinio vyro dukra pradzioj irgi buvo labai sunku susitaikyti, nes pirmasis mano vyras gerai buvo nora atmuses. Bet kadangi mano dabartinis vyras mane is tikruju myli ir nori, kad as gerai jausciausi, sugebejo ta situacija susvelninti ir po truputi suminkstino mano sirdi. As juk nesu kokia besirde ir suprantu, kad mergaitei reikia tevo, ypac kai jos mama "labai mazo protelio meskiukas" (cia apie Mike Pukuotuka taip knygoj issireiskia
). Be to ta mama visokias nesamones vaikui i galva kisa ir neleidzia tevui su dukra kalbetis, nors teismo sprendimu jo teises neapribotos niekaip. Bet as dabar, budama nescia, nenoriu, kad jis - mes veltumemes i bet kokius karus ar peripetijas. Vienintelis, ka sakiau vyrui, tai kad reikes pakentetit truputi ir palaukti kol vaikas siek tiek dar paaugs ir eis i mokykla, tada nupirksim jai telefona ir nebereikes su ta nenormalia mama susisiekti, kad pasikalbet galetu su dukra. Gal ir ta mama i prota ateis pagaliau, nors is jos gyvenimo pasirinkimu tikrai neatrodo, kad taip ivyks.