Lūšiukė parašė:
Bet tėvų įsikišimas ne visada padeda, dažnai dar tuos besityciojancius uzveda, kad va tu toks ir anoks, nes skundiesi ir tik dar labiau situacija paastreja 
ma…
Jūsų komentaras parodo mūsų visuomenėje gajas baimes ir plačiai paplitusį nepasitikėjimą bei užslėptą abejingumą. Dažnai sutinku taip galvojančius tėvus.
Tėvų įsikišimas padės tik tada, jei patys tėvai nustos žeminti mokytojus ir mokyklą. Tiek už akių, tiek į akis kalbėdami.
Besityčiojančius sustabdyti įmanoma viešumu, stebėjimu, užduodant atvirus klausimus, prašant paanalizuoti situacijas, suvedant į akistatą su tėvais, skiriant drausminę nuobaudą. Svarbu nuolat ir kantriai stebėti ir nebijoti sakyti, pranešti (liaudiškai kalbant "skųsti"). Būti stebimu niekam nepatiks. Kai nuolat kalbama apie agresoriaus blogą elgesį ir ramiai su juo kalbant jam galų gale atsibosta tokiu būti. Ir vėl tėvų įtaka svarbi. Jei tėvai sutiks bedradarbiauti su mokykla arba mokytoju, daug bus pasiekta. Situacija gali paaštrėti, bet blogiausiu atveju ji paaštrėja tik tada, jei agresorius dar nebuvo susidūręs su jo paties stebėjimu. Kitaip sakant, jei jis mano, kad gali sau leisti ir toliau skaudinti, pats pralaimi, nes jis "nepaleidžiamas iš akių". Minimalus stebėjimas būna dvi savaites.
Mokyklose mokytojai yra paruošti, pasak jūsų, tramdyti. Tik ir vėl tėvų vaidmuo svarbus. Jei tėvai norės gerų rezultatų, jie bendradarbiaus su mokykla, bet jei nenorės kištis ir neturės laiko, tada deja... lėtais žingsniais, bet link teigiamų rezultatų, t.y. mažėjančių netinkamo elgesio protrūkių. Kita bėda, mokyklos bendruomenės branduolys. Jei visi vienodai tikės tuo, kad taip reikia elgtis tada rezultatas akivaizdus, jei dauguma bus skeptikų, rezultatai bus menki. Kitaip sakant patys suaugę turi norėti gražaus, nuoširdaus, tikro bendravimo. Patys turi tikėti, kad patyčios nenormalu, todėl nesityčioja ir moko nesityčioti. Kita vertus, dažnai būna patyčios, kaip keršto išraiška. Su tokiomis lengviau kovoti, nes ir tėvai visada yra prieš tokį elgesį.
Lietuvoje retai kada mokiniai tyčiojasi iš mokytojo. Bet panašiais atvejais kviečiai tėvai su vaiku į vaiko elgesio svarstymą.
Lietuvos mokyklose bausmių sistema nesukurta. Daug kur patys tėvai stabdo, nes domisi dokumentais ir įstatymais, ieško spragų (pagal juos teisybės), kad būtų apgintas jų vaikas. Nes mano, kad "ant jų vaiko užsisėdo".
Rašau ne apie mum priimtino elgesio apraiškas, o apie problemišką ir netinkamą elgesį demontruojančius vaikus.
Kita bėda, vaikai su elgesio sutrikimais. Bendravimas su tokiais vaikais yra apsunkintas, nes jie linkę nuolat pažeisti bendras taisykles, nepaklusti, trikdyti darbą, nes jiem nuobodu, negebe kaupti dėmesio ir jiems sunku mokytis. Tokie mokiniai būna su menka mokymosi motyvacija.
Vaikas
tokį tėvelį turėjo sesers klasiokas 
ir visi pasieniais vaikščiojo, kad tik jo neužkliūti. Ir kas blogiausia, kai pasiūloma tėvams vienytis ir stoti prieš jį visiems, atsakoma tiesiog "nenoriu kištis" arba "ai, po to bus tik blogiau..." 
ir ką daryti?
