Sveikutes mamytes.
As taip pat jau supuoju naujagymi ir man aktualu kuo ilgiau ismaitinti,bet kol kas dar tik pradzia ir kol kas viskas gerai,stengsimes ir toliau taip
Kazkur cia ''tevu darzelio'' forumuose esu skaiciusi gera nuoroda vienos mamytes,apie maitinima,bet negaliu atrasti ir imesti cia jums paskaityti.Siaip toks pozityvus straipsniukas,bandau ikelti,bet nezinau ar tilps visas
O visoms mamytems linkiu,kad pienuko jums netruktu ir jusu mazyliai visada jaustu jusu siluma ir meile
Tegu pienas liejasi laisvai…
Kiaušiniai, pyragai, sultys? Kolkas apie juos negalvojame.
Kūdikiams mamos pienas yra geriausias valgis ir gėrimas. O mamai geriausia tai, kas geriausia jos kūdikiui. Dar didesnė laimė tenka toms mamoms, kurioms maitinimas krūtimi nekelia skausmo, nerimo, nuovargio ar nusivylimo.
Džiaugiuosi, kad pagaliau šį kartą, auginant ketvirtąjį vaiką, galiu atsipalaidavusi mėgautis visais motinystės džiaugsmais. Su mažuoju Konstantinu dabar gyvename pagal „viskas įskaičiuota“ privilegijų programą: kur bebūtume, kuom beužsiimtume – maistas visuomet paruoštas ir šiltas. Jokių rūpesčių, belieka džiaugtis vienas kitu ir pavasariu.
Tiek romantiškos įžangos.
Žemiau norėčiau pasidalinti patarimais, kurie padėtų sėkmingai maitinti kūdikį krūtimi. Jie iš asmeninės patirties. Surašiau juos tam, kad, reikalui esant, turėčiau iš ko „pasikartoti pamoką“. Būtų dar didesnis džiaugsmas, jei jie praverstų vienai kitai jaunai mamytei ir jos mažiukui. O galbūt ir mano dukrai, kai jai kažkada to prireiks.
Visų pirma moteriai, dar prieš susilaukiant vaikelio, reikia įsisąmoninti svarbiausią dalyką – motinystė yra meistriškai „užprogramuota“ mūsų kūnuose. Ši programa įsijungia nuo pastojimo momento, vėliau fiziniai ir psichiniai procesai vyksta savaime taip, kad pasaulis praturtėtų dar vienu protingu žmogumi. Nestudijuokite motinoms skirtų vadovėlių taip stropiai, lyg ruoštumėtės egzaminui. Visvien viskas bus kitaip. Gamta yra geniali kūrėja, daugeliu dalykų ji jau pasirūpino. O užduotims, kurias teks išspręsti mums pačioms, ji paliko puikius suflerius – pasikliaukite intuicija, instinktais, nuojauta.
Pasitikėkite savimi. Jūs vienintelė ir pati nuostabiausia mama savo kūdikiui. Tikėjimas savo galiomis – jūsų kūdikio saugumo ir ramybės garantas.
Gal girdėjote tokį posakį: moteris gali neturėti proto, bet pieno ji turės visada. Tikra teisybė. Neabejokite nė minutės! Ir visiškai nesvarbu, kad jūsų mama jus maitino tik tris savaites, nes ji „neturėjo pieno“, kad dėvite mažiausio dydžio liemenėlę, valgote ne itin įvairų maistą, esate liesa studentė ar neturite muzikinės klausos. Pieno jūs turėsite tiek, kiek jo reikės jūsų kūdikiui.
Nepanikuokite nuo pirmųjų dienų, kad jums trūksta pieno. Keletas lašelių priešpienio atsiranda dar prieš gimstant kūdikiui. Jo pilnai užtenka naujagimiui pirmosiosis paromis, kol atsiras pieno. Pirmas kelias gyvenimo dienas naujagimio organizmas valosi ir ilsisi. Dažniausiai jis daug miega, o valgyti kolkas jam norisi mažiau nei jūsų artumo ir krūtinės šilumos.
Trečią-ketvirtą parą, kai krūtinė prisipildo, tampa kieta ir karšta – leiskite kūdikiui žįsti, kai tik jis nerimauja. Nemaigykite krūtinės, tiesiog duokite savo mažyliui kietesnę krūtį arba vieną po kitos, ir sunkumas netrukus praeis.
Tobulėkite abu kartu. Valgydamas kūdikis turi apžioti beveik visą aureolę aplink spenelį. Pozą pasirinkite tokią, kokia jums abiems patogi. Galima maitinti stovint, sėdint, gulint ar net vaikščiojant. Tik geriausia tuo metu stipriai neįtempti raumenų ir netrikdyti savo dėmėsio jokiais dirgikliais – išjungti televizorių, neplepėti telefonu ir nesėdėti prie kompiuterio. Geriau įsiklausykite. Tas garsas, kai kūdikis godžiai ryja jūsų pieną, labai stimuliuoja pieno gamybą. Jei vaikelis dar labai mažytis ir neišmoko visų taisyklingo valgymo pamokų – padėkite jam, bet labai švelniai. Jis gabus mokinys, tegu pats mokosi surasti spenelį, gerai apžioti ir taisyklingai kvėpuoti.
Kai kurių mažylių čiulpimo refleksas yra toks stiprus, kad numalšinti jo alkio jausmą galima žymiai greičiau, nei poreikį čiulpti. Tokiais atvejais nebijokite duoti čiulptuko. Jei kūdikis, apžiojęs krūtį, tik plaka liežuviu ir neberyja pieno, vadinasi kartais jam galima pasiūlyti krūties pakaitalą. Taip ramiau miegos vaikelis, o jūs išsaugosite sveikus spenelius. Beje, gamta ir čia pasiūlė keletą sprendimų – dar galima žįsti savo kumštį arba pirštuką.
Jei visgi nepasisekė išsaugoti sveikų spenelių ir jie suskilinėjo dar neprasidėjus antrąjai savaitei po gimdymo, nepasiduokite. Gerai žinokite, kad maždaug nuo dešimtos paros krūtų sunkumas praeis, pieno gamyba susireguliuos, o žaizdos irgi ilgainiui sugis. Dabar svarbiausia neliesti skaudančių vietų nešvariomis rankomis, kiek įmanoma ilgiau po maitinimo pabūti plika krūtine, nešioti medvilninę liemenėlę, o vietoje sintetinių vienkartinių įdėklų pienui sugerti geriau naudoti natūralaus pluošto pagalvėles arba pieno surinkėjus, kurie leidžia pažeistai odai kvėpuoti ir tuo pačiu gyti. Tepalai? Jie padeda beveik taip pat gerai, kaip jūsų pačios pienas. Stebuklų būna – net rodos beviltiškai suskilinėję, kraujuojantys ir skaudantys speneliai sugyja nenutraukus maitinimo! Sukąskite dantis ir laukite – turbūt taip išbandoma kai kurių moterų meilė, kantrumas ir pasiryžimas rūpintis savo mažaisiais.
Netiesa, kad visi naujagimiai vienodi. Kūdikiai ir jų poreikiai labai skiriasi. Nuo pat pirmųjų dienų galima stebėti kaip skleidžiasi mažylio temperamentas. Skiriasi genetinis palikimas, išvaizda, jautrumas aplinkai, bendravimo poreikis, miego ritmas. Lygiai taip pat nevienodas yra kūdikių apetitas ir svorio augimo kreivė. Vieni pirmuosius mėnesius, kol sustiprėja ir „įsibėgėja“, priauga tik kelis šimtus gramų. Kiti – keturgubai daugiau pirmuosius, bet vėliau jų augimo tempas sulėtėja. Manyčiau, ir viena, ir kita yra norma. Auginame ne paršelius svoriui, bet unikalias asmenybes. Nesprauskite jų į rėmus ir grafikus nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Beje, kūdikiai labai skiriasi vienas nuo kito net tuo atveju, kai jie turi tuos pačius tėvus!
Taigi, jei jūsų kūdikis gerai jaučiasi, yra sveikas, tačiau priauga žymiai mažiau svorio nei jūsų kaimynų anūkėlis, nepulkite nerimauti ar klausytis įtarimų, kad jums trūksta pieno. Jokiu būdu! Pieno yra lygiai tiek, kiek reikia jūsų kūdikiui. Neprimaitinkite mišiniu. Dėl to pieno gali tik mažėti, o vaikelis vis labiau tingės „dirbti“ prie jūsų krūties. Geriau maitinkite dažniau, bent penkias minutes ilgiau ir būtinai iš abiejų krūtų.
Maitinkite net tuomet, kai sergate užkrečiamomis ligomis. Dažniausiai tokiu būdu ne tik nepakenksite savo kūdikiui, bet ir sustiprinsite jo imunitetą. Jei serga ir kūdikis, žindomas jis lengviau persirgs liga, greičiau pasveiks ir sustiprės.
Jei krūtyje jaučiate skausmingą sukietėjimą, o išorėje matyti raudonumas, reiškia truputį „patinginiavote“. Dažniau maitinkite iš skaudančios krūties, švelniai masažuokite šilta dušo srovele, nakčiai dėkite šaltus kopūsto lapus į liemenėlę. Per kelias dienas šis nemalonumas turi būti pamirštas.
Būna dienų, kai pieno sumažėja. Supraskite – vadinamosios „pieno krizės“ yra tik dar vienas gudrus gamtos sukurtas būdas priversti mamą daugiau pabūti su kūdikėliu, su pačia savimi ir savo mielomis silpnybėmis. Nepulkite desperatiškai ieškoti informacijos „ką daryti“. Pavargsite. Nėra to vienintelio auksinio recepto ar stebuklingosios arbatos pienui pritekėti. Nurimkite ir įsiklausykite į savo kūno poreikius. Galbūt jums trūksta miego, norisi saldžios riebios košės, riešutinio kekso, o galbūt pasiilgote pasivaikščiojimų gryname ore? Trumpai, bet dažnai maitinkite kūdikį, pagulėkite su juo vienoje lovoje, stenkitės pailsėti, skaniai valgyti ir daug gerti. Bent trumpam pamirškite sveikuolių dietą, savo draugių problemas, namų ruošos darbus. Neplauti indai irgi niekur nepabėgs. Tvirtai žinokite, kad sumažėjus pieno, po kelių dienų jo būtinai priplūs dar daugiau nei buvo. Susigalvokite sau slaptą „pieno ritualą“. Pavyzdžiui, man labai padeda geras filmas, silpna valerijono šaknų arbatėlė prieš miegą ir ketureilė malda pienui prisišaukti. Žodžius būtinai susikurkite pačios: „…tegu pienas liejasi laisvai!”
Kategorija: Sveikata, Šeima