ŠilkinėSuknelė parašė:
As girdejau apie keista situacija. Mano draugu seima - jis Lietuvos rusas, ji lietuve pagal tautybe, jo pavarde yra -ov, ta prasme ne -ovas, o metrikacijos biure zm…
Iš vlkk
Kaip sudaromos už kitatučių ištekėjusių moterų pavardės (iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės)?
Registruojant mišrią santuoką (skirtingų tautybių asmenų) ir iškilus moterų pavardžių klausimui, patartina atsižvelgti į vyro giminės moterų pavardžių tradiciją: už lietuvių ištekančių kitataučių moterų pavardės sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių ištekančių moterų pavardės gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iš kurios atsinešama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro motinos, tetos ar senelės).
Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: žmonos pavardė gali būti arba pagal lietuvių kalbos taisykles Avdejevienė ar Avdejevė, arba, atsižvelgus į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Zanevičiūtė-Avdejeva.
Arba tėčio pavardė yra Fedč – nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Fedč arba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč. Žinoma, asmens pageidavimu ir šiuo atveju galima pavardė pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Fedčaitė (< Fedč-as), Fedčė.
Arba tėčio pavardė yra Čaika, tai dukters pavardė galėtų būti arba Čaikaitė (dar Čaikė), nes ši pavardė jau tarpukariu fiksuota tarp Lietuvos gyventojų ir, nors pagal kilme slaviška, jau yra prisitaikiusi prie lietuvių kalbos fonetikos, rašybos ir darybos. Dabartiniai Gyventojų registro duomenys rodo, kad oficialiai funkcionuoja išvestinės moterų pavardės Čaikaitė ir Čaikienė. Arba, jei giminės dokumentai liudija, kad šioje konkrečioje giminėje moterų pavardės forma Čaika, tęsiant tradiciją, tokios formos galima pageidauti ir dukrai (taip pat ir žmonai). Gyventojų registre ir ši moterų pavardės forma fiksuota.
Dar atkreiptinas dėmesys, kad jei kitataučio vyro pavardė su galūne -a, tai nebūtinai ir moters pavardė galės likti su galūne -a. Pavyzdžiui, vyro pavardė Moniuška – sulietuvinta iš lenk. Moniuszko: pagal perrašos iš slavų kalbų (pvz., lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių) taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniais nutarimais, nekirčiuota vyriškosios giminės pavardės galūnė -o lietuvinant keičiama į -a ir pavardė linksniuojama (plg.: vyr. lenk. Tomenko – suliet. Tomenka, Tomenkai...., ukr. Iваненко – suliet. Ivanenka, Ivanenkai...), tačiau moterų pavardės lieka su galūne -o ir nelinksniuojamos (plg.: mot. lenk. Tomenko – suliet. Tomenko, ukr. Iваненко – suliet. Ivanenko). Taip pat ir už Moniuškos ištekėjusios moters pavardė gali būti arba Moniuškienė (arba Moniuškė), arba Moniuško.
Vyro ar tėvo pavardė be lietuviškos galūnės, o žmonos ar dukters pavardę pageidaujama lietuvinti. Kaip sudaromos moterų pavardės tokiais atvejais?
Sudaroma pagal įprastas taisykles, tik iš adaptuotos (su lietuviška linksnio galūne) vyriškosios pavardės formos. Pavyzdžiui, vyro pavardė Jaroslav: adapt. Jaroslavas, taigi moteriškos pavardės būtų Jaroslavienė, Jaroslavaitė; vyro pavardė Čalyj: adapt. Čalis (kilm. Čalio), todėl moteriškos pavardės Čalienė, Čalytė; vyro pavardė Chodkevič: adapt. Chodkevičius, todėl moteriškos pavardės Chodkevičienė, Chodkevčiūtė; be to, gali būti Jaroslavė, Čalė, Chodkevičė.