Suprantu tave, Inaaa. Pas mane labai panasi situacija ir vyrui sakau, kad reik taip antra vaika planuot, kad man nereiktu grizt i darba
man darbas labai patinka, bet zmones su kuriais tenka dirbti (valdzia), daro taip, jog apie darba net pagalvoti nenoriu. Direktore tikrai nervu ligone, o man su ja nuolat tenka dirbti, pati nezinau kaip su ja bendrauti, nes ji viena minute kaip su drauge kalbasi, juokauja, issipasakoja visas paslaptis, visus nuklydymus, kita minute jau saukia ne savu balsu. Po darbo skambina i namus koliotis, negaliu net pagalvot kaip bus, kai sugrisiu, Urte jau bus paaugus, tai supras kada mano itempti nervai, o jei dar paskambinus iki asaru privestu, tai isvis mazai seimynines laimes ir tik stresas del darbo
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas


atrodo palyginus daznai iskisu nosi is namu, bet vis tiek jau taip jie nusibode
kita 30proc praleidau cia besiguosdama





