mes kazkada su vyru atsivezem jo pusbroli pas mociute.. na ji kaip visada gal kortas ismest? duok delna paziuresiu
Jis sutiko.. o mociute ji mate pirma karta.. ir prie musu ji mete kortas, pradejo pasakoti apie jo gyvenima, dabartine situacija ir kas bus po to.. zodziu man kunas pagaugais ejo, vyras issiziojes sedejo, o pusbrolio akyse asaros.. as nelabai tikejau mociute, nes mane ji pazista, gali zinai atspeti ir psichologiskai viska apversti, bet tada patikejau, kai pirma karta matydama zmogu, nezinodama jo nei vardo, nei gyvenimo, tiek daug pasake..
yra daug apsisaukeliu ir ima pinigus didziausius, mano mociute gyvenime nera paemus uz tai pinigu, o atvaziuoja pas ja ir is kitu miestu, suzinoje per pazistamus
kaime turi tokias sutriususias kortas, neturi nei zvakiu, nei kazkokios spec aplinkos ir pan
nes tos, kurios ten praso nuotrauku, degina zvakes ir pan man yra gryna nesamone, kai tikrai turi tokia dovana, nereikia nieko
aj dar, mociute bande kazkada gydyti su ziedais ten kazkaip, bet pati pripazino kad nesamone
Nes skaitese, zinojo kaip tai daryti, bet sako kas neduota man to negaliu daryti






