Sveikos,
mano vaikai keturkalbiai: su manimi bendrauja leituviškai, su tėčiu portugališkai, nuolat girdi anglų k. (aš su vyru šneku angliškai), gyvenam Vokietijoje, tai darželis, mokykla, kaimynai - vokiškai, ai ir dar mūsų šuo "vokietis". Taigi dukra puikiai šneka trimis kalbomis, jų nepainioja, ir dar supranta angliškai (angliškai su ja niekas nebendrauja - tik girdi).
Jokių problemų su lietuvių k. Nuo rudens pradėjo mokytis skaityti ir rašyti Vokietijos mokykloje. Dabar jau puikiai skaito ne tik vokiškai, bet ir lietuviškai - išmoko pati savarankiškai 
(net patys stebimės ir giminėms nuostabu, kad ji taip raiškiai lietuviškai skaito ). Taip pat ir rašo, tiesa, su klaidomis. Bet džiuagiuosi, kad stegiasi, nori rašyti lietuviškai...
Tiek prirašiau ne tam, kad pasigirčiau, o tam kad jus paskatinčiau, padrąsinčiau ir pasidalinčiau pagrindinėmis taisyklėmis ir įsitikinimais, kurių laikomės šeimoje:
1. KALBA - TURTAS. (kuo daugiau kalbų, tuo vaikas turtingesnis, be to tėvai turi akcentuoti, kad gražiai kalbėti įvairiomis kalbomis yra didelis privalumas)
2. VAIKAI NORI IR GALI MOKYTIS (skaičiau, kad vaikai iki 6 m. visiškai be pastangų gali išmokti bent 7 kalbas)
3. VIENAS ŽMOGUS - VIENA KALBA (labai svarbu! nuo pat gimimo su kūdikiu kalbėkit ir kitus žmones skatinkit kalbėti tik viena kalba. Mūsų atveju: tėtis TIK portugališkai, mama TIK lietuviškai, draugai TIK viena kuria nors kalba. Nuo tam tikro amžiaus, kai vaikai ima elgtis kaip jiems patogiau, BŪTINA "nesuprasti", kai vaikas ką nors sako ne tavo bendravimo kalba. tada jis kalbų nepainios, neįterpinės svetimų žodžių. Jokiu būdu su vaiku nekalbėkite keliomis kalbomis iš karto, patys neįterpinėkite kitos kalbos žodžių ir t.t.. Tada vaiko galvoje kalbos išsidėstys kaip atskiros sistemos ir jis lengvai persijunginės iš vienos kalbos į kitą)
Na ir aišku - kuo daugiau bendraukite su savo vaikais, skaitykite jiems ir visks bus puiku. Iki kokių 4-5 m. dukrai atrodė keista, kad apskritai yra žmonių, kurie moka kalbėti tik viena kalba :))
Vaikas
