Gimdymo istorijos (be komentarų!)

«1 10 15 2022 25 30 38 Kitas »

2014.12.16 23:23 (prieš 11 m.)

Nėščiosios lape ties "terminas" įrašyta liepos 16.
Liepos 28. Aš, įvaldžiusi apvalią formą, dar vis krutu tarp sofos, lovos, tualeto bei virtuvės. Jau net, atrodo, nebelaukiu, nebesitikiu - kiek gi galima. Jokių paruošiamųjų, jokių požymių, tik dieną prieš pasirodę išskyros/kamštis leidžia tikėti, jog visgi Gimdysiu ir aš. Kaip jau įprasta, naktinėju, žiūriu serialus. Nukrypuoju į lovą tik apie 3 nakties. Vos spėju užsnūsti ir apie 4 ryto Prasideda. Tokie lyg mėnesinių pamaudenimai, bet su aiškiom pradžiom bei pabaigom, tad abejonių nekyla. Daugiau jau ne ką temiegu, apie 9 ryto jau skaičiuoju apie 10min tarpus, keliuosi su mintim, kad gal jau ruošimės į ligoninę, tačiau papusryčiavus bei nusilengvinus tualete skausmai aprimsta, tarpai ilgėja, tad vyrą paskatinu neatsisakyti planų tęsti namų apdailos darbus, o pati įsitaisau lovoje su kompiuteriu. Tarpai tarp maudulio jau ir iki valandos, tad galiu ir nusnūsti. Nakčiai atėjus aš dar vis savo lovoje, bet jau nebesnaudžiu - vėl tarpai trumpėja, skausmas intensyvėja. Paryčiais skaičiuoju 7-10 min tarpus, esu pavargusi, bijau kelionės automobiliu - iki pasirinktos ligoninės visa valanda kelio, tad jau skambinuosi ir sakau, jog atvažiuojam. Apie 7 ryto mes jau pakeliui, sąrėmiui užėjus įsitempiu, praveriu langą ir kvėpuoju. Viliuosi išgirsti "o, jau 8 cm" ar panašų verdiktą. Apžiūrėjusi akušerė informuoja, jog 1-2... Siūlo eiti pasivaikščioti į miestelį, nes guldyti dar nėra prasmės, o judėjimas skatina. Bet mes abu su vyru jau pervargę po bemiegės nakties, vos įlipę į mašiną susilinksim, jog "namo" ir traukiam atgal... Bevažiuojant sąrėmiai aprimsta, tarpai ilgėja. Vėl įsitaisau lovoj, bandau nusnūsti tarpuose (kartais ir iki valandos), o skausmui užėjus inirtingai trinu nugaros apačią kumščiu - lyg ir padeda, ar bent yra kur telkti dėmesį. Vyro trynimas veikia prasčiau, tad jam šios pareigos neskiriamos. Popietėje atkreipiu dėmesį, jog jau kuris laikas nejaučiu judesių. Pasisakau vyrui, supanikuojam. Skambinu į ligoninę, prisako stebėti pusvalandį ir jei mažiau nei 5 - važiuoti. Vaikas krusteli, penkis aš suskaičiuoju, bet truputį pameluoju ir mes vėl kelyje. Tik šįkart renkamės už 30min kelio esančią miesto ligoninę, turinčią nekokią reputaciją. Apsilankę suprantame, kodėl. Vaiko toniukus patikrina greitai (viskas puiku), tačiau eilėje pas gydytoją užtrunkame nei daug, nei mažai - 5 valandas. Sąrėmiui artėjant šoku nuo sofutės, laikausi už sienos ir kvėpuoju. Gerai, kad jie gan retai, gal kokių 20 min tarpais. Gydytojas apžiūri echoskopu, sako, kad vaikiukui viskas gerai, bet dėl termino klausia, ar norėčiau skatinti. Aš atsisakau - tiek prisiskaičius, kaip skatinimas didina skausmus, o ir toks nuovargis, kad nė negaliu pagalvot apie gimdymą, tad apie 23 val traukiam namo. Mano vyras visas pabalęs ir drebantis iš streso/nuovargio/užėjusios migrenos, tad aš vien jau dėl jo nusiteikus traukti kiek galima ilgiau, kad nors kiek pamiegotų - man jo Stipraus dabar reikia! Bet vos ištempiu iki paryčių - skausmas jau nejuokingas, jam užėjus bandau siūbuoti klubais stovint, įsitvėrus į ką nors. Lyg ir padeda, nors jau sunku spręsti. Apie miegą nėra nė kalbų. Apie 6 ryto mes vėl pakeliui į tolimesnę, bet labai jaukią ligoninę. Aš vėlgi veriu langą, kvėpuoju, stebiu tunelių šviesas ir kartoju sau "praeis, praeis, praeis...". Į skyrių įeinu purtoma drebulio - porą bemiegių naktų - ne juokai. Apžiūra nedžiugina (4-5 cm), bet jau leidžia pasilikti. Aš prašau nuskausminamųjų (kad jų prašysiu nutariau išgirdus "1-2 cm" per pirmąją apžiūrą). Akušerės nutaria, jog epidūrui dar anksti, bet pasiūlo veninių vaistų, kurie turėtų leisti man trupučiuką pailsėti. Taip pat paklausia, ar norėčiau klizmos (gan juokinga, kaip aiškinamės, ką jinai siūlo - dėl kalbos barjero ;) ). Aš į abu siūlymus atsakau teigiamai. Vyrui pasiūlau eiti pasivakščioti į miestelį, o pati įsitaisau lovoje. Jaučiuosi atsipalaidavus, labai jauku. Gera, kad nebereikės važinėti, na ir vaistai neabejotinai suveikė ;). Sąrėmius aš vis dar jaučiu, bet ne taip intensyviai. Akušerė užtamsina palatą, o užeidama kas pusvalandį su toniukų tikrinimo aparatu, naudoja nešiojamą žibintuvėlį, saugodama mano poilsį. Aš, žinoma, neužmiegu, bet taip guliu gan ilgai, vėlgi naudodama mano nugaros trynimo metodą skausmui užėjus. Apie 15 val pasijaučiu atsigavus ir pasiruošus gimdymui :). Nupėdinam iki virtuvėlės užkąsti. Per sąrėmius aš siūbuoju, bet tarpuose kertu sumuštinius :). Mane prižiūrėjusi akušerė jau išėjusi (gaila, labai maloni buvo), o naujoji siunčia mus valandos žygiui ligoninės apylinkėse. Oras puikus - karščiai nuslūgę, apsiniaukę, bet be lietaus. Tobula pasivaikščiojimui ;). Bekrypuodama atrandu, jog visai puiku sąrėmius "praeiti", tad jiems užėjus nutraukiu pokalbį ir žingsniuoju tolyn. Mums grįžus ta naujoji, pagyvenusi ir nemaloni, akušerė laukia jau pasiruošusi "skatinamųjų stovą". Ji man sako, va, suleisim ir iki 21 val pagimdysi, o jei ne, iki rytdienos tikrai nieko nebus. Aš nenoriu, aš gi skaičiau, kaip didina skausmus. Ji jau man duria, o aš vis mykiu, kad gal ne. Vyras mane palaiko ir vaistai lieka nepanaudoti. Akušerė nepatenkinta, o aš ją tikinu, kad "išvaikščiosiu" aš iki gimdymo ir traukiam mes vėl į lauką. Šįkart jau pokalbio nepalaikau ir nė nebevaikštom žemyn/aukštyn gatve - aš bene ignoruodama vyrą suku ratus automobilių stovėjimo aikštelėj, jau nebesuprantu, kas mažiau baisu - ar prastovėti ar pravaikščioti tuos skausmus. Dar matau, kaip reti praeiviai mane stebi, bet man visai nerūpi. Vyras skaičiuoja, jog tarpai jau vos poros minučių. Pajuntu, jog daugiau nebegaliu ir nieko nesakius pėdinu atgal į palatą. Siunčiu vyrą prašyti nuskausminamųjų. "Vaistų nuo skausmo" - tik tai tesakau atėjusiai akušerei. O ji man atsako, jog "jau per vėlu"... Vienintelis pasiūlymas - dujos. Žinoma, neatsisakau, traukiu skausmui užėjus ir lyg ir jaučiu lengvą apsvaigimą... Skausmas intensyvus, skausmas viską apimantis. Neapsakomas, į jokius rėmus netelpantis. Priimu pasiūlymą pradurti vandenis - niekas nepasikeičia. Dar trūksta paskutinio centimetro. Dar bandau "žingsniuoti" įsikibus į rėmus - žingsnis pirmyn, žingsnis atgal. Skysčių likutis šliūkšteli ant grindų. Vyras sako "oj", o man jau nesvarbu. Man sako, jog galvytė neįsistato, rodo kaip linguoti atsitūpus ant keturių. Linguoju aš. Skausmui atjungus sąmonę pamirštu, vyras primena, toliau linguoju... Vėl keičiasi akušerių pamaina, kažkas vis ateina, prisistato, klausia, kaip aš laikausi. Klausimas atrodo absurdiškas, net nepamenu, ar atsakau. Prieina mano naujoji akušerė, pasisako, jog yra estė ir užkalbina rusiškai - klausia, gal noriu kalbėti šia kalba. Mano smegenys užsiblokuoja, nebežinau, ką atsakyti, nebežinau, kokia kalba. Kažką visgi atsakau. Dujų nebenaudoju - tiesiog nebegaliu įkvėpti skausmui užėjus. Lyg atsijungia viskas. Tik vis kartoju mintyse "praeis, praeis, praeis...". Vėl man siūlo skatinamuosius, sako, kad trūksta veiklos tam paskutiniam cm ("trūksta?!!" - mąstau tyliai). Dar turiu ryžto atsisakyti - negaliu net pakelti minties apie Dar Didesnį Skausmą. Sakau, aš dar pavaikščiosiu. Su nuostaba atsako "jei tik gali" ir vėlgi mus palieka vienus. Aš dar atsistoju, dar "šoku valsą". Po valandėlės grįža akušerė, sako, jog mano pastangos bevaisės. Aš pasiduodu. Duria, leidžia vaistus. Vyras dar pasitikslina, ar Tikrai noriu (primokytas mane užstoti), aš išlemenu, kad "bet ką, jau bet ką..."
... Staiga skausmas nuslūgsta (!), išgirstu "viskas jau, jei nori, jau gali stumti". Mano kūnas išsekęs, bet iš kažkur plūsta Jėgos. Nežinau, kaip, bet jaučiu atrėjančius sąrėmius (jie nebeskausmingi!) ir sulig jais STŪMIU. Nepaisant mano išankstinių nusistatymų, atrandu, jog tradicinė poza gulint - man patogiausia. Sunku neapsakomai, jaučiu, kaip veidas pasrūva prakaitu, bet aš laukiu sąrėmio, įkvėpiu ir Stūmiu, Stūmiu... Girdžiu, kaip akušerė guodžia, sakydama, kad žino, jog skauda. Bet man neskauda. Nebėra skausmo, tik sunkus sunkus darbas. Kažkuriuo metu palūžtu ir veblenu kažką apie cezarį, bet akušerė tik patikina, jog vaikiukui viskas gerai ir tikrai galiu išstumti. Stūmiu dar. Pastebiu, kada mano vyras paprašomas patraukti už raudonos virvutės ir į palatą įeina antra akušerė. Aš suprantu, jog jau Viskas. Dar pora sąrėmių, dar keli stūmiai ir tikrai VISKAS - liepos 31 d, 23:06 - mažoji mergytė spurda man ant krūtinės!!! 52 cm, 3750 g, sveikutėlė, gražutėlė. Nebėra jokių skausmų, tik kartais aikteliu pajutus adatos dūrį (papurkšta nuskausminamųjų, bet vistik jaučiu). Vyras jau pasiruošęs stabdyti siuvimą, bet aš patikinu, kad tikrai nereikia - dėl Niekio aš čia aiktelėjau... Pabaigia siuvinėti ir palieka mus tris pasibūti vienus. Mes žiūrim, liečiam, siūlom pavalgyt... Nėra tos Neapsakomos Meilės iš pirmo žvilgsnio (ji atėjo kiek vėliau), bet taip gera gera... Apie 2 nakties mums pasiūloma pereiti iš gimdyklos į palatą. Mane stojantis prilaiko, aš drebu, bet nueinu pati. Ir į dušą dar nueinu, bet ten kojos sulinksta ir nebeišstoviu - prausiuosi sėdėdama ant klozeto, pritaškau didelę balą... Tėtis sėdi ant krėslo, su mažiuke rankose, visas euforijoje. Aš drebančiom rankom valgau atneštus sumuštinius, užsigeriu šventiškai patiektu burbuliniu gėrimu. Bandom nusnūsti, mažiukė suverkia, atėjusi akušerė siūlo pasirūpinti ja, kad galėčiau pamiegoti pora valandžiukių. Aš atsisakau ir glaužiu pupuliukę prie savęs. Ji gera, rami mergytė, bet aš nusnūstu tik vos vos. Ir to man pilnai pakanka - 7 ryto mes visi trys jau virtuvėlėj. Aš linksmai priėmu naujos pamainos sveikinimus, sėduosi beveik be diskomforto ir šypsausi žiūrėdama į mano vakarykščius lingavimus praktikuojančią likimo draugę - "rytoj bus daug geriau" - patikinu... Dar bent porą savaičių jaučiuosi lyg po pernelyg intensyvios Pirmosios viso kūno treniruotės.
... Žodžiais sunkiai nusakoma patirtis, per stiprus, kad prisiminti, skausmas. Bet dar sunkiau nusakyti, ką dabar jaučiu žiūrėdama į tą Laimės burbuliuką! Į tą Mamai skirtą šypseną! Verta, tikrai tikrai verta!
Vos keliom dienom po gimdymo praėjus, su vyru jau kalbėjom kiek daug daug dar tokių pupulių norim :). Ne iš karto, bet BŪTINAI!

84
sigute11

2014.12.17 08:27 (prieš 11 m.)

Aš visas Jūsų gimdymo istorijas skaitau kaip mažus romanus, gera prisiminti ir savąjį. Tik jis buvo paprastas, greitas ir be nuotykių, tai nėra ir ką aprašyti.
Dalinkitės, merginos, savo istorijomis, labai laukiu

9
2014.12.17 13:55 (prieš 11 m.)

Mano istorija tokia,terminas buvo lapkricio 30d. Bet suejus terminui jauciausi kaip 6menesi,toli grazu jog gimdysiu. Ir mums dave siuntima gultis po savaites i patologini jei nepagimdau. Gruodzio 7d ir mes jau patologiniam,tikrino toniukus dare echoskopus ju turejom per visa nestuma 12..nebuvo jokiu gresianciu ar pns,kaklelis prasivere tik 1cm po apziuru,leido laukt ir 10d po termino skatina. Labai nenorejau skatinimo..bet ir norrjau susitikt su savo princese kuo greiciau..isauso skatinimo diena ir as su vyru iskeliavom i gimdykla,idejo zvakute,po 4h 2,5. Po 8val tik 3cm toniukai pradejo mazeti vaiko,girdziu tik susirinko labai daug zmoniu akuseriu ir daktaru..sako nieko nelaukiam ruosiam operacine. Kai isgirdau siuos zodzius nebezinojau ka daryt,atrode mirciau as o vaikelis tegul gyvena. Rekiau,saukiau,maldavau,kad viska padarytu kad viskas butu gerai,vyrui sakiau kad melstusi,as soke jis irgi. Pabuciavo mane prie operacines ir as jau ant stalo po atrode begalybes isgirdau vaikelio riksma, sirdis net uztirpo kai supratau,kad jai viskas gerai,daktarai net juokesi ir pasake kad bus gryna operos soliste net vyras uz duru girdejo verksma,ir kad atveze paciu laiku,vandenys pazaliave buvo. Bet po tokio streso ir laimingos pabaigos nenoriu daugiau ir prisiminti,nes prisiminimas guli salia esam laimingos ir esu dekinga kad taip viska greitai ir profesionaliai pavyko..

28
2014.12.30 23:53 (prieš 11 m.)

Dar nėštumo metu vis skaitydavau gimdymo istorijas ir jau tada sakiau, kad būtinai parašysiu savąją kai pagimdysiu Taigi, mano terminas buvo gruodžio 20. Kažkada su vyru spėliojom kokią datą gims mūsų sūnelis, o aš galvoje vis turėjau 17 d. Beabejo, prasidėjus gruodžiui ir suėjus 37 savaitėms tikėjausi dar anksčiau pagimdyt, ir ko tik nedariau: vonia, ananasas, myliukai, pritupimai, avieciu lapai niekas nepadėjo, o vis ta 17 diena galvoje tupėjo Taigi, 16 dieną su vyru vakare žiūrėjom Tv, sakau vyrui "eik miegot, važiuosim gimdyt šiąnak" o jis juokiasi, netiki. Aš užmigau, pabudau apie 24 val., ir vėl raginau jį eit miegot, o jis sakė, kad viskas gerai jis ir nemiegojęs ištvers ir juokėsi 3val prabudau nuo nedidelių skausmelių ir vėl užmigau, ir taip iki 4val. Paleido vidurius porą kartų. Tada pradėjau skaičiuoti kas kiek laiko kartojasi, buvo kas 7-8 min 5 h nuskambėjo vyro žadintuvas, jis manęs klausia ko nemiegu, sakau mažylis sakė, kad nori šiandien su mumis susitikti, jis man sako mažylis nori ar mamytė nori, sakau mažylis, tikrai. Jis dar pasnaudė, o mano sąrėmiai pailgėjo iki 10 min! Susinervinau, nežinom ką daryti, važiuot vyrui į darbą ar ne. Nuėjau daryt jam pusryčius, ir pastebėjau kad sąrėmių nėra jau 17 min.. ateinu, sakau vyrui gal važiuok i darbą, kažkaip nereguliariai man tie sąrėmiai.. o jis jau sako, kam važiuoti jei reiks grįšti. Tai žodžiu nusprendėm nuvažiuoti į ligoninę (sąrėmiai buvo tai kas 7-8 min, tai kas 10), dar nuėjus pasisioti radau kamštį, aj galvoju patikrins, jei ką grįšim. Dar kartą nusiprausiau, susiruošėm, užsukom į degalinę vyrui kavos, man vandens, o aš degalinėj palengva siūbuoju klubus, kasininkas žiūri išsigandęs, stengiasi greičiau aptarnauti :DD 10 val patikrino man kaklelį, buvo 3 cm, sakau per anksti turbūt atvažiavau, sako ne, viskas gerai, guldom. Pasitaikė nereali akušerė ir daktaras, su manim elgėsi kaip su dukra pasisekė man. Apie 12 val nuleido man vandenis, o skausmai jau buvo tikrai gan dideli, aparačiukas rodė tik 15-27, aukščiausiai buvo užkilęs iki 39 o akušerė sakė, kad gali iki 100 pakilt, o tu siaube galvoju.. man dabar taip skauda, tai kaip po to bus atėjo vėl akušerė sako aparatas nefiksuoja sąrėmių o man skauda.. sako gal vaistukų sakau ne ne, visada norėjau pati pagimdyti, be jokių epidurų. Taigi, su vyru palatoj žiūrinėjam youtubej vaizdelius juokingus, jis juokiasi, o man jau nejuokinga. Kartais pašokinėju ant kamuolio, o vėliau tik gulėt tesinorėjo. 14 val ateina patikrint kaklelio, aš jau tikiuosi 6 cm verdikto, deja.. sako tie patys trys cm. Man sokas, zinau kad esu jautri skausmui, apima neviltis, pradedu galvot kad neistversiu man vel siūlo vaistukų, aš atsisakau. Apie 15 :40 sakau kad jau nebegaliu, noriu vaistų patikrina kaklelį, akušerė laiminga, sako tuoj gimdysit 8-9 cm jau! O aš galvoju, kok gimdyt aš vaistų noriu sakau kiek laiko maždaug man dar kentėt, sako apie valandą.16 val pradėjau jaust kad noriu stumt, akušerė liepia dar palaukti, po kažkiek laiko vyrui sakau greičiau kviesk kažką noriu stumt!! Atbėgo akušerė sako gimdom, kai sąrėmis stumkit. Kartą stūmiau ne per sąrėmį, negalėjau tiesiog sulaikyt. Bet po to stengiausi klausyt gydytojų ir per 3 kartą išstūmiau savo angeliuką, vyras nukirpo virkštelę. Labai mane palaikė, padėjo, labai didžiuojuos savo vyru gavom 10 balų, mažylis tik gimęs iš karto verkt pradėjo, ir aš su vyruverkėm :)) 3700g ir 54 cm. 16:18 val. Niekada nepamiršiu šio nuostabaus gimdymo, tik pagimdžius ir pamačius savo vaikelį iš karto pasakiau, kad gimdyčiau dar ir dar :)) tiesa, nėštumo metu skaičiau knygą gimdymas su šypsena, per sąrėmius galvojau, kas per pyp parase tą knygą ir kokio velnio aš ją pirkau :DD

44

BlackAmber

Eidenas:) 11 m.

Eimilė :) 14 m. 6 mėn.

2014.12.31 15:21 (prieš 11 m.)

Parasysiu ir as savo gimdyma
Gimdymo terminas buvo 2011m 11men. 5diena. Kamstis iskrito 6diena visa nestuma buvau tingi,bet kazkodel lapkricio 9diena labai norejosi tvarkytis namus atsikeliau ryte,nuejau i dusa,pradejau tvarkytis namus,ir galvoju reikia uzuolaidas pasikeisti,bet tik pradejus keisti uzuolaida kazko pasidare slapia klyne galvoju nu negali buti,kad dar apsisysiojau nueinu i toleta o ten man lasa tai supratau,kad vandenys bega,paskambinu vyrui,kad jau prasidejo vyras is darbo gryzo apie 13val ir apie 13:30mes jau judam i ligonine.
Gimdem Raudonajam kryziui apie 14val gydytojas mane apziuri ir jau yra 3cm mane iskart ir pagulde i gimdykla ,vyra issiunte nupirkti neperslampamu pakloteliu,pasirodo ju reikejo. apie 17val nuleidzia is sono man vandenis ir skatina gimdyma tada prasidejo smagumai,gryzo vyras,bande mane linksminti,dar nebuvo tokiu baisiu skausmu,sedejom ant kamuolio,vaiiksciojom i toleta,ne labai bego vandenys ;/ daktaras atejas apie 19val sako dar tik 4-5cm,pasiule nuskausminamuju i vena ,tai suleido ju,bet padejo man jie tik 5min ilgiausiai. 21val vyra siunciu vel ieskoti daktaro kur jis,nes baisiai skauda jis grysta,patikrina sako na 00-01val bus vaikelis. Galvoju o dieve dar tiek laukti man vel suleidzia i vena tu vaistu ,tos kelios minutes kai neskauda buvo tokios saldzios vyras bande miegoti,bet nelabai jam isejo,nes kaip tik saremis taip ir spaudziu jam ranka 00val vel kvieciam daktara pamatuoja man o atsivere 8cm,sako dar laukiam,suleido paskutini karta tuos vaistus,nes sake daugiau nebegalima,as tokia skrajojanti jauciuosi,tai verkiu tai juokiuosi jau jau ir vyra keikti pradejau ko jis cia lenda ir ko jis nori,o paskui nusisukusi verkiu,kad man reik jo :DDD
atejusi akusere irgi palaike labai,sako kai noresi kakoti kviesk na apie 01val saukiu noriu kaku :DDD ateina daktaras patikrina sako atsivere viskas,bet kazkodel stumti pradejau 01:30val,nebeatsimenu,nes viska atsimenu jau per migla nuo skausmo. 01:30val liepe stotis ir eiti gulti ant kitos lovos,o as prasau cezario,nes nepagimdysiu :DD daktaras juoktis pradejo sako"pagimdysi kur tu desiesi":DDD
guliu ir per saremius stumiu,bet ka man ten tie daktarai aiskino nelabai girdejau,vyras turejo antra karta man atkartoti viska islindus galvytei daktaras sako "paliesk jai nori galvyte" o as tik noriu istumti greciau pagaliau 02:10 gime musu grazuole juoduke dukryte Eimilė iskart pamacius ja nueme visus skausmus viska:)kartu su vyru buvom tokie laimingi,kad sunku apsakyti,asaros abiem savaime riedejo is laimes daktaras pries sverdamas juokavo,kad "mama daug spurgu valge turbut,kad tokia gime didele " musu dukryte gime 3,940kg 52cm burbuliuke verke tik tol kol nepadejo ant manes jos,o tada is jos visai negirdejom verksmo,labai rami buvo musu grazuole,valgyt kai noredavo ir taip neverkdavo,o greciau inksdavo gimdziau pries 3metus,bet atsimenu viska puikiai ne del skausmu ar ko,bet ta akimirka kai gime ji dabar laukia antras gimdymas ir kazkodel visai nebijau,o labai laukiu
Nors siuti teko,bet po siuvimo jau po 2val vaiksciojau greit atsigavau,tikiuosi toks bus ir antras gimdymas

Musu juoduke tik gimusi

Fyja

Atas 7 m. 6 mėn.

Saule 11 m. 11 mėn.

2015.01.31 18:56 (prieš 11 m.)

Leliuko gimimas buvo planuojamas 2014 -06-25, o6-18 kaip visad susitvarkiau namus, issiskalbiau apsipirkau apie 17h pajutau menka maudima nugaroj, bet nekreipiau demesio, bet vyrui pajuokavau ka sakau zie dar ir ateis lelis snd. nakti apie 1h pajuntau kazka silta ir slapio maniau kad sapnuoju, tada vel tas pats aprabundu ogi ziuriu kazkas labai intensyviai varva ant grindu. drebanti pasizadinau vyra islemenau kad bus leliukas ir nubegau praustis pralaukem iki 2nakties ir issikviete taksa isvaziavom i ligonine. ten sutvarke dokumentus ir nuvede i gimdymo palata. vandenys bego istisas 12 h labai intensyviai, saremiai kaskart vis stirejo. gydytojas ateidamas apziureti sako kad kaklelis atsidares tik 2cm, toks koks ir buvo man atvaziavus, apie 6 ryto pasake kad jei po 3h neatsitiks stebuklas t.y . neatsivers kaklelis darys CP o dar ir vandenys zaliuot pradejo. as i asaras juk kaip as negaliu pagimdyt savo vaiko, bet gerai kad buvo vyras salia per saremius jis mane palaike ir ramino ir apie 13h isveze mane i operacine, dar gydytojas paklause ko cia zliumbiu sakau juk skauda o jis nu basiai cia skauda, galvoju man ir taip baisu o dar cia tokie bajeriai, bet gerai kad buvo viena maloni sesele paklause k laukiam sakau sake kad berniukas, ir birzelio 19 d. 13:38 po CP kazkas suverke kaip mazas kaciukas miaukteltu gime 2.765kg ir 49cm mazutelyte mergaite :-) va se tau ir ehoskopija, tai musu mazyte vienintele buvo su melyna kepuryte prie kitu mergaiciu :-) vyras gavo pirmaji momenta pabuti su dukryte o as ja pamaciau po 3-4h kai atnese pamaitinti. bet kai pamaciau negalejau atsidziaugti juk cia mano dukryte ,mano pati didziausia meile :-)

Irmuzele

Sebastián Noah 3 m. 5 mėn.

Nathaniel 11 m. 6 mėn.

2015.01.31 20:07 (prieš 11 m.)

Mano mazasis ryt svecia triju men sukakti, tai ta proga...
Termino diena buvo spalio 26. Taciau mazylis nesikrapste lauk niekaip spalio 31 diena nuvaziavome i eilini patikrinima. Visa savaite veziojomes su savim lagamina su daiktais, kad jei kas, busim pasiruose. Taigi. Eilinis patikrinimas. Daktaras klausia kiek laiko pernesioju, pasakiau, kad jau 5 dienas. Sako: aisku, siandien gulam. Pradejau visa drebeti, galvojau: va, cia jau kelio galas. Pamatysiu savo maziuka. Apsiverkiau. Vyras ramino, dziaugemes abu. Tada daktarai eme eiti vienas po kito, uzsipildem visus popierius ir man suleido kazkokios zeles, kad prasidetu veikla.
Susitvarkem viska ir mus nuvede i stacionara. Palatoje buvo dar 3 moterys su trim kleckiukais, jau atejusiai i si pasauli. Man parode mano lova pasidejau daiktus. Su vyru dar juokavom ar neskauda niekas ir siaip. Tada jis isvaziavo pirkti dar kai kuriu daiktu reikalingu po gimdymo ir as likau viena.
Po keliu valandu jau pradejau jausti maudima strenose, bet nelabai kreipiau demesio ir sau vis kartojau, kad patikek brangioji bus skaudziau ir giliai kvepavau. Vyras grizo apie 8 vakare. Saremiai jau buvo stipresni. Laike mane uz rankos, as stengiausi pamiegoti. Tada jam teko vaziuoti namo, nes del kitu moteru esanciu palatoje su mazyliais jis negalejo pasilikti. Jam isvaziavus siek tiek nusnudau. Po 22 val. vakaro jau prabudau nuo skausmuku, kad uch. Bet toliau kvepuoju ir kartoju, kad cia dar nieko, bus skaudziau.. isejau i koridoriu, nes guleti nebegalejau. Mane pamate sesele ir paklausus ar stipreja saremiai- atsakiau, kad taip. Ji mane pagulde pasiklausyti vaikelio tonusu. Tuo metu man nubego vandenys ir viskas pradejo vykti greiciau. Paskambinau vyrui, liepiau atvaziuoti. Seseles ejo viena po kitos. Saremiai stiprejo. Gavau vaistu, kad pamiegociau ir pasiruosciau gimdymui. Deja. Buvo saremis, saremis ir tada atsijungiu. Vel saremis, saremis ir vel atsijungiu. Atvaziavo vyras. Laike uz rankos. Jauciu, kad jau noriu stumti. Siunciu vyra seseliu. Jis bega per koridoriu, saukia;: jin stumia. Subega seseles. Tikrina kas vyksta. Atveze mano lova ir gabena i gimdykla. Daktare liepia nestumti, nes pakenksiu. Nei uz ka nestumiu, laikausi sukandusi dantis. As gimdykloj. Uzlipu ant gimdymi stalo atsisedu laukiu saremio.... nera....
Po keliu minuciu jauciu, kad pareina saremis. Stumiu is visu jegu. Nesaukiu, uzmerkiu akis. Viduje verdu. Saremis praejo...vel nera... seseles jau juokias ar tikrai gimdau.. va va... vel pareina... stumiu, vel is visu jegu, nesaukiu, bet dbr jau spaudziu vyro ranka stipriai, nes sesele kerpa mane. Vel viskas sustoja. Daktare sako paskutinis stumimas ir tavo mazylis cia. Dar kokias 3 min laukiu saremio. Va va... pareina.. skaudziai... rekiu.. is skausmo pasikelia uzpakalis nuo stalo. Jauciu kaip daktare ir vyras spaudzia mane prie stalo ir pagaliau...mano stebuklas cia. 3.25 gime berniukas. 3.898 kg ir 51 cm Nathaniel. Verkiu is dziaugsmo, vyras mane buciuoja, kartoja, kad myli, kad saunuole, kad mazylis nuostabus. Verkiam abu. Kol pagaliau gaunu mazyli i rankas. Esu apstulbusi, negaliu patiketi, kad sis stebukliukas mano.
Gimdziau be nuskausminamuju. Stipriai plysau. Ir dar buvau kirpta, bet buvo verta. Dabar esu pati laimingiausia

2015.01.31 20:08 (prieš 11 m.)

labas mamytes mano istorija tokia.....turejau gimdyti spalio 10d,bet vandenys nubego kai buvo 34savaites....labai issigandau vyras visa vasara dyrbo Palangoje buvau viena..ta diena kai nubego vandenys turejau vaziuoti pas ji-gerai kad neisvaziavau atsikeliau rite ejau pas mociute atsigerti kavytes,tada dar apsipirkau ir gryzusi supratau kad kazkas ne taip klynukas slampa,isikvieciau greitaja,pranesiau vyrui....jokiu skausmu nebuvo apie13h jau buvau klinikose apie 17h prasidejo saremiai bet nelabai stiprus,tada buvau iskelta is palatos i gimdykla stebejimui,beto visa ta laika man dave vaistuku kad stabdytu gimdos kaklelio atsidaryma.....21h prasidejo skausmai kuriu nebeiskenciau isikvieciau daktare paparasiau vaistuku nuo skausmo,bet jau buvo per velu kaklelis atsidares 9cm,21:57 rugpjucio 30 pasauli isvydo mano sunelis...2450 ir 45cm..manes nesiuvo,neplysau del to labai dziaugiuosi ..po 11paru mus isleido namo..mazylis,dabar jau 5menesiukai svarbiausiai kad gime sveikas

28
2015.01.31 22:10 (prieš 11 m.)

sveikos mano istorija butu tokia.
tikslios datos nenustate, bet turejo buti gruodzio 15 - 20 dienomis terminas. 18 diena nuejau pas ginekologe patikrinimui, kaklelis buvo 2.5 cm atsiveres, israse siuntima, kad jei iki 23 d nieko, vaziuoti i gimdymo namus. 20 diena isejo kamstis, man supanikavus pasiskambinau ginekologei, ji liepe vaziuoti. nuvaziavau, pagulde i patologini, nes kaklelis vis dar 2.5 cm, saremiu nera. kiekviena karta einant tikrinti tonusu stebedavosi sesute, kaip nejauciu skausmo, nes rodydavo gana jau nemaza, bet as jausdavau tik vos maudima. gulejom tryse palatoj su pilvuzais, viena lauke planinio cp. viena isejo gimdyti nakti is 21 i 22 diena. sulakem 23 dienos, likusia palatos drauge isvese pries pietus operuoti. per pietus jau jauciau kad kazkas ne taip, net valgyti atsisakiau. pasakiau sesutems, kad skauda abai. 15 val patikrino gydytojas ir issiunte i gimdykla su 5 cm. atejes pasake, jog iki 20 val turtetumem tureti. atleke vyras visas pusiau baltas gimdykloj ir pajuokaudavom ir papuksedavau is skausmo, ir ant kamuolio pasokinedavom. apie 19 val jau i gimdykla atejo 2 gydytojai, nuspresta, kad truksta 1 - 2 mm, bet del tiek tureciau pagimdyti ir reikia skatinamu. pastato lasaline. bet atejus saremiui ir liepiant stumt niekas nejuda, sprendzia kad gal but pakausiuku vaikutis stovi. grazina gimnastini kamuoli i palata. man prasidejo traukuliai, tiesiog jauciu ir matau kad kojos dreba o padaryti ieko negaliu ir siaip pusiau atsijungusi esu, nes net nepamenu ka man akusere su vyru tuo metu kalbejo. po viso to pradeda rimti saremiai. laksto visi ir masto ka toliau. duodama dar 20 min laiko. praejus 15 min, vyras isprasomas lauk ir atejo anestizioogas. likimas aiskus cp. 21 val isirdau savo maziuko verksma ir pati apsiverkiau, dar geriaau gydytojo zodziai: "toks maziukas, o negalejai pats" aisku tuoj kalusimas ar viskas gerai, ir kiek tas maziukas. gydytojas patvirtina kad viskas gerai. sesutes sutvarkiusios ir ismatavusios bei pasverusios parodo man pipiriuka 49 cm, 3195 g. taip ir isveze verkianti ir tik priglausta prie zando. vyras lauke uz operacines duru, kartu su vaikuciu nuejo i vaikuciu palata ir dziaugesi vienas kitu kiek galejo mane perkele i pooperacine palara, maziuka atveze apie 2 val nakties pamaitinti. veliau bendru susitarimu leidau neatvezti, nes prirakintai prie lovos labai nepatogu nei maitinti nei skausma kesti kai negali net pajudeti. ryta po 9 perkele i palata, suneli atveze apie 11 val. tada dar net vyras juokesi is manes, kad ziuriu i vaikuti ir i vyra lyg laukdama patvirtinimo ar tikrai cia musu ar nesumaise

21

.mama

Liepa 7 m. 9 mėn.

Eimantas 11 m. 5 mėn.

2015.02.01 22:23 (prieš 11 m.)

Sveikos mamytes. Noreciau ir as papasakoti savo gimdymo istorija iki termino buvo likusios trys dienos, vizitas pas ginekologe 11h. As nueinu patikrina sako 5cm (man sokas jauciaus gerai) sake kai pajusiu skausmus iskarto vaziuoti i ligonine o jeigu nebus tai atvaziuoti i ligonine pasiklausyti sirdies tonusu vakare. Tai grizau namo laukiu skausmu nera nu tai nuejau pamiegoti atsikeliu 17h apsirengiu varau i ligonine tonusu klausyti su viesuoju transportu drasuole (net minties nebuvo kad esu vaikstanti bombike) jau ligonineje 17.50h gine klause ar buvo diena skausmu sakiau kad ne, sako pasitikrinam uzlipu ant lektuvo ir man sako: mergina tu jau gimdai, jau 7cm prasivere . man sokas skambinu vyrui sakau: sako kad gimdau atvaziuok su daiktais name jau guldo. Vyras kaip zinodamas jau vaziavo su daiktais pas mane. Uzpildem dokumentus nuvede i gimdykla patikrina jau 8cm nuleido vandenukus sako tures prasideti skausmas ir jei noresi kakoti lai vyras kviecia daktare. Pradejo mausti nugaryti vis dazniau ir dazniau (laukiu skausmo ) tik staiga klumpu ant keliu ir saukiu vyrui: maziukau kaku nenoriu, bet as jau stumiu kviesk daktare ateina daktere paguldo i lova ruosiasi priimti kudiki o man toks miegas pradejo imti, negalejau sustoti ziovauti. Daktare pradejo juoktis ir sako: pirma tokia gimdyve matau kuri per gimdyma ziovauja. Tai va gimdymas man buvo toks greitas ir be skausmo kad net paciai buvo sokas gimdykloj 18h o 19.30 jau vaikelis gulejo ant krutines mano. Butu buve tobulas gimdymas tik pasekmes ne kokios labai smarkus gimdos plysimai ( gine buvo sokiruota kai pamate per apziura) sunelis gime didelis 4270kg 57cm ir lindo galvyte kartu su rankyte bet vistiek esu patenkinta ;) sako yra 20% procentu moteru kurios nejaucia skausmo per saremius ir gimdyma aciu dievui as i ji patekau