Aš visada buvau tokios nuomonės, kad vestuvės nieko nereiškia, išvis negalvodavau apie tai. Net kai pastojau tokių minčių, kad reikia bėgti susituokti, nes be parašų nebūsim šeima, tikrai nekilo. Aplamai apie santuoką nesvarstėm niekad, kažkaip atrodė, kad viskas taip gerai, kad nėra reikalo kažką keisti, gerai sutariam, dukrytė sveika, visko užtenka ir taip esame šeima!
Iki tol kol vieną šio pavasario rytą mano būsimas vyras man pasipiršo. Tą akamirką viskas apsivertė aukštyn kojom, pasijaučiau kaip ant sparnų..
Ir jau rugsėjo 25d., per mūsų 9 draugystės metines, tapsim oficialia šeima!
Nors iš esmės niekas nepasikeis, bet širdyje toks geras jausmas atsirado, tokia ramybė, net nemoku paaiškinti. Tiesiog nuoširdžiai linkiu visoms ištekėti, anksčiau ar vėliau, kiekvienam savas laikas. Man prireikė beveik 9 metų, kad suprasčiau kaip noriu būti JO ŽMONA!
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Antibiotikai ir žarnyno sveikata
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Fizinė ir motorinė vaiko raida
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko ugdymas







