Neplanuotas nėštumas: trečio vaiko dar neplanavome

«1 10 15 1820 25 30 44 Kitas »

Niuni

Cukriukė 3 m. 4 mėn.

Sausainiukas 9 m. 5 mėn.

Pyragėlis 10 m. 6 mėn.

2018.04.16 22:06 (prieš 8 m.)

Zuikiosypsena parašė:
O jus tikrai nutrauktumet nestuma jei butu 3? Negi nesudrebetu sirdele? As milijona kartu galvojau, ir tam as nepasiryzciau...

Nutraukčiau. Jau ir taip nėra lengva su dviem. Trečiam aš dar nepasiruošusi nei fiziškai nei tuo labiau psichologiškai. Man po pirmo gimdymo buvo pogimdyvinė depresija, po antro išvis kažkokia psichozė kad net vyras sakydavo tau reikia pas psichiatrą. Po trečio gimdymo aš net nežinau kaip mano nervai sureaguotų.

GMamyte

7 m. 6 mėn.

2018.04.16 22:07 (prieš 8 m.)

Zuikiosypsena parašė:
Vat man truksta to zmogaus, kuris duotu man spyri. Vyras padrasino , kad viskas bus gerai....bet nera to 1000% uztikrintumo....kazkokios dvejones ..

Mes jums spyri duodam! Esat šaunuolė! Daugiau optimizmo! Priėmet puiku sprendimą, spjaukit į visus kas ką šneka, duodu žodį kad ateis diena kai vaikučiai ūgtels eisit iškėlusi galva su savo didele šeima ir visi kalbės jau kitaip su pagarba, o ne su kažkokiu gailesčiu. Kaip minėjote pinigėlių yra valio! Padarykit dar vieną gerą darbą susiraskit studentę, kuri ateitų porai valandų ir padėtų apsitvarkyti buityje ar išeiti su vaikiukais į kiemą tikrai padėkos už suteiktą galimybe bent šiek tiek užsidirbti. Variantų yra daug, jei neina sugalvoti čia forume daug protingu mamyčių patars neabejoju. Vyras jus palaiko, nepaliko su vaikais vienos, pinigus uždirba stengiasi. Pliusu daug vardint ir vardint. Nepamirškit visi turim blogų dienų, turim ir labai blogu dienų, bet iš to susideda gyvenimas. Stojamės, kovojam einam toliau kol galiausiai vėl šviečia saulė. ??

lijana.m

2 m. 6 mėn.

Mažoji mergaitė 9 m.

Didžioji mergaitė 12 m. 3 mėn.

2018.04.16 22:19 (prieš 8 m.)

Zuikiosypsena parašė:
Vat man truksta to zmogaus, kuris duotu man spyri. Vyras padrasino , kad viskas bus gerai....bet nera to 1000% uztikrintumo....kazkokios dvejones ..

Dabar kai suzinojote apie nestuma jums sokas, neplanavote, esate pavargusi todel ir ateina tokios mintys. Pagalvokite ne metus i prieki, o kokius 5 metus. Jei pasidarytumet valyma nuolat galvosite apie ta vaikeli, kuris buvo jumyse, o jei pagimdysite tuo metu jau bus pasimirses visas vargas ir dziaugsites savo sprendimu. Sunkumas auginant praeis, o sunkumas sirdyje atsisakius gali islikti iki gyvenimo galo....

2018.04.16 23:03 (prieš 8 m.)

Niuni parašė:
Nenuteikinėju, tik sakau kaip gali būti. GALI bet ar taip bus, laikas parodys.

Na is šono stebint diskusija, tai iš jūsų nepykit, bet pozityvių minčių nesiverzia

6
2018.04.16 23:24 (prieš 8 m.)

Sveikos,neviska pilnai perskaiciau bet as gimdyciau jusu vietoj ;)as turejau du pametinukus 2011/2012metu gimimo;) o paskui lb planavome 3cia ir labai sunkiai ji pagaminom bet dabar negaliu atsidziaigti tuo nuostabiu mazyliu,nors tikrai ir man sunku nes abu vyresneliai hyper altyvus

3

Anemun

Berniukas pagrandukas 10 m.

Saulyte mergyte 12 m. 5 mėn.

2018.04.16 23:47 (prieš 8 m.)

Zuikiosypsena parašė:
Palyginus kas laukia su 3, ta norejau pasakyti, pamastymai mano.

Jus dar nezinot kaip jum bus su treciu.As kazkaip gavoju kad bus jum viskas gerai.

Kamile7

2018.04.17 07:10 (prieš 8 m.)

Niuni parašė:
Nutraukčiau. Jau ir taip nėra lengva su dviem. Trečiam aš dar nepasiruošusi nei fiziškai nei tuo labiau psichologiškai. Man po pirmo gimdymo buvo pogimdyvinė depres…

Viskas aiškiau dabar. Jūs daug sprendžiant pagal save. Autorė rašo daugiau apie sunkumus, kurie laukia po trečio gimdymo, o jūs apie depresiją po pirmo. Supraskit, visi mes skirtingi. Norite atrodyti objektyvi, tačiau, kodėl nuolat akcentuojate sunkumus (apie kuriuos autorė raso) kurie butų po gimdymo, tačiau apeinate sunkumus, kurie būtų po aborto (apie juos autorė taip pat rašo). Juk žmonės skirtingi, viena moteris 5 aborto eina kaip dantų išsivalyti, kita metų metais skaičiuoja nebuto vaiko gimtadienius. Sėkmės jums.

5
2018.04.17 09:03 (prieš 8 m.)

Aš visur važiuoju viena su savo 2 vaikais ir labai daug žmoniu i mane žiuri,ir net buna kad pasiulo padeti panešti tašes pavyzdžiui idomu kas butu su 3 mažais vaikais ištikruju 3pametinuku nenorečiau,jau tik su pagalba!o šiaip kas pasisako ir turi vyresnius vaikus tai nelabai supranta,nes pas mus irgi 3- yra dar vyro vaikas vyresnis -ir tai nera taip kai leliukas...naktys bemieges temperatyra nežinia nuo kuo ir tt pvz aš jaučiu kad noriu pailseti nuo pampersu,verkimo,maitinimo ir tt žinau kad paskui prisiminsiu ir noresiu vel bet 3 paeiliui tai psichologiškai sunku.tai autorei labai siulau susirasti sau pagalbos kad butu tokia aukle kad ir su vaikais ir buityje padetu.ir eigu yra finansiškai galimybe tai kam valandine aukle galima ir tokia kuri nuo ryto iki vakaro darbo dienom,tada jau tikrai rasit sau laiko
2018.04.17 09:17 (prieš 8 m.)

Seku tema ir negliu nepasisakyti.
Turiu mažylę, kuri eina į darželį, jos visai neplanavau, už mane tuometinis vyras nusprendė.
Kai pamačiau aš tas dvi juosteles, tuo metu buvau niolikinė panelė. Gyvenimas griuvo, nuėjus pas ginekologę norėjau aborto, bet ašaros, kaip pupos riedėjo. Nesugebėjau.. Dabar labai džiaugiuosi ja, kad ir kokių sunkumų ji sukelia, kad ir kokių šunybių iškrečia. Kalbos raida mums sutrikusi, raidžių kelių neištaria, bet kalba aiškiai, net protingų minčių pažeria, klišas kojas turi ir charakteris kartais panašus į menesinėmis sergančios paauglės.
Dabar pagalvojus, kad norėjau to aborto, gaila ir tuo pačiu labai džiaugiuosi, kad jo nepasidariau, nes būtent dukra mane pakeitė, ji parodė tuos vaikystės džiaugsmus, išmokė atsakomybės ir žvelgti į gyvenimą kitom akim.
Dabar gavosi panaši situacija su antruoju, kuris pilvelyje gyvena. Ginekologė (žąsims tinkama gal labiau) be jokių tyrimų pasakė, kad aš antro vaiko be gydymo galiu nebesitikėti. Su draugu, kuris kartu su mumis jau 3m. Planavome vaiką, bet po kokių poros metų, ateityje.. Tai išgirdę "diagnozę" kartais nebesisaugodavome, tokiu būdu, dukros kalėdinis noras, turėti sesę ar brolį, išsipildė.
Kad laukiuosi sužinojau labiau iš bendradarbės(ragana pastebėjo, kad pasikeičiau)
Netikėjau ir net NT pasidariusi, kad laukiuosi. Kitą dieną, jau privati ginekologė tai patvirtino ir nusišypsojo į mano buvusią "diagnozę".
Visi, net ir draugas, sakė darytis abortą kone kasdien.
Visą laiką kartojo, kad man sunku ir vieną vaiką išlaikyti, o čia dar antras.. Pti buvau įsitikinusi, kad sugebėsiu susitvarkyti ir su antru. Pinigai nėra patys svarbiausi gyvenime, jų ateina gal ir ne tiek kiek 100% reikia, bet visada būna. Įsitikinusi buvau, kad ir viena susitvarkyčiau su dviem vaikais, bet nuolatiniai ėdimai, kad aš uždirbu mažai, nesugebu finansų tvarkyti, nesugebu normaliai išauklėti dukros ir t.t. plaužė mane.
Galų gale nusprendžiau daryti abortą. Išvariau draugą iš namų, užsiregistravau "bėdos pašalinimui". Kadangi laikas ribotas jau buvo, o lemiama diena tik po sav., kasnakt prieš miegą vis labiau nebenorėdavau vykti į ligoninę. Paskutinę dieną prieš "operaciją" paskambinau į ligoninę ir atšaukiau. Moteris kitame laido gale pasveikino mane, o man iš džiaugsmo ašaros riedėt pradėjo. Negalėčiau aš mažo vaikelio pašalinti. Kad ir kiek man sakytų, kad pirmom dienom, savaitėm ten net ne vaikas, aš įsitikinusi kitaip. Visą laiką prisimenu, kaip neplnuotą dukrą, ką tik gimusią, stebėjau visą naktį, negalėjau atsidžiaugti ja, kad ir kokia buvau pavargusi, neužmigau. Dar ir dabar kasdien ja džiaugiuosi. Viską, ką suteikiau jai, suteiksiu ir antram vaikui. Jau net ir draugas dabar palaiko mano sprendimą, apšvietimas matyt atskirai gyvenant aplankė. Jau ir pats optimistiškiau žvelgia į ateitį, išsiaiškinome visus nesklandumus, sudėjom + ir -. Matydami mažą, lakstančią neklaužadą, kuri mus abu kartais taip erzina ir kurios juokas net ir blogiausią dieną paverčia gražia, žinom, kad ir su šiuo mažyliu susitvarkysim. Vistiek planavom, o vaikutis jau pats pasirinko būti su mumis 2m. Anksčiau. Visai nesenai leidau grįžti atgal, įtikino, kad vertas to. ir matau jau jo džiaugsmą, kai pajunta spyrius su savo ranka, kai kalba apie ateitį, galvoja vardus pats, net tie jo akimis "maži" mano pinigai nebekliudo, viskas susitvarkė ir jam.
Visą gyvenimą męs turėsim sunkumų. Su jais susidūrus galime rinktis 3 būdus:
1. Spręsti problemą.
2. Keisti požiūrį į susidariusią situaciją.
3. Bėgti nuo problemos.

Niekada nebuvau ta, kuri bėga nuo problemų. Stengiuosi jas sutvarkyti, o jei neišeina, keičiu poržiūri.
Visos męs pavargstame net ir 1 vaiką augindamos, jei visą laiką stengiamės būti super mamom, super namų šeimininkėm, super žmonom ar pan., skirkim laiko sau, tikrai įmanoma jo rasti. Net ir pusvalandis būnant vienom pravalo visas blogas mintis, leidžia pailsėti. P.s. Tą pusvalandį aš pasidarau leisdama dukrai daryti chaosą parinktame kambaryje, duodama veiklos, kuri ją veža ir bėgu daryti tai, kas man patinka, kas mane atpalaiduoja.

24

LifeHappens

❤️ 5 m. 8 mėn.

2018.04.17 10:15 (prieš 8 m.)

Zuikiosypsena parašė:
Vyras buity mazai padeda, bet uztat daug dirba ir uzdirba finansu. Kalbejom jau apie tai, kad ieskosiu valandines aukles...tik baisoka i namus svetima zmogu isileis…

Pradėkit ieškot iš anksto :bigwink: Susiraskit kelis variantus ir su visom pabendraukit. Tokią kaip atranką padarykit. Pasikvieskit kartais, kad išmoktų tam tikrų dalykų. Eikit į parką kartu su būsima aukle. Atiduokit jai visą darbą, o pati tik stebėkit situaciją. Kaip elgiasi su vaikais, kokią laisvę jiem suteikia. Taip susipažinsit su ja ir gimus mažyliui(o gal net anksčiau) jau noriai išleisit ją vieną, nes žinosit kaip elgiasi ir pasitikėsit Tikiu, kad sunku įsileist svetimą žmogų, bet niekas nesako, kad tą padaryti reikia staigiai :4u: