2015.05.02 22:05 (prieš 10 m.)
Lapynka parašė:
Oij merginos pas mus tai irgi isrankiukas..valgo ryte košės (grikiai, manai, ryziai). Pietums sriubos (žirnių - įdedu geltonų ir saldytu žalių. Daržovių, kartais po…
Gal pamažu pabandykit įvedinėti naujus produktus? Galiu pasidalinti, kaip tai daryti patarė gydytoja.
Vienas būdas - naujais produktais papildyti mėgstamus patiekalus ( pvz.: jei nevalgo varškės, bet mėgsta blynus, pasiūlyti varškėčių ar lietinių su varške. Aišku, tos varškės turi būti truputukas, vėliau, kaskart jos įdėti daugiau.)
Kitas būdas, vieną kartą per savaitę (dažniau nepatartina) duoti paragauti kažką naujo. Pasiūlyti labai mažą gabalėlį. Jei nevalgo, susitarti, kad tik palaižys. Jei nelaižo, pabandyti įkalbėti, kad tik priliestų lūpytėmis "ir viskas". Po žodžių "viskas" niekada nieko nebesiūlyti, kad vaikui tas žodis keltų pasitikėjimą jumis ir saugumą, kad tai tikrai jau viskas. Jei jis suvalgė tą mažą gabaliuką ir jūs norite pasiūlyti dar, niekada nesiūlykite. Duoti galima tik tuo atveju, jei vaikas pats dar nori paragauti, palaižyti ar paliesti lūpytėmis. Nepadarė to, kas buvo sutarta. Po bandymo paragauti būtina girti, didžiuotis, džiaugtis.
Žodį "viskas" galima pakeisti vaikui įdomia veikla, pvz.: kai suvalgysi, eisim pūsti burbulų, groti, dainuoti, šokti, lipdyti lipdukų ir t.t. Bet negalima įdomia veikla užsiimti, jei vaikas neparagavo, nepalaižė, neprilietė lūpytėmis. Jis gali verkti, isterikuoti, bet reikia vieną iš šių variantų įvykdyti, kitaip vaikas diktuos valgymo žaidimo taisykles, o ne jūs. Tėvams tai reikia priimti, kaip žaidimą, kurį valdo ne vaikas, o tėvai. Dvimetis vaikas būtent taip mato valgymo procesą, jam tai vienas iš žaidimų.
Per tokį ragavimą susitariant, vaikas gali verkti. Tai nėra fizinis skausmas, nėra psichologinė prievarta. Vaikas tiesiog išbando tėvų ribas ir įvedinėja savo taisykles jei tėvai nusileidžia.