2019.11.03 13:27 (prieš 6 m.)
A ir G parašė:
Isiskaitykite, ką parašiau pirmuose sakiniuose.. apie nubugusius vandenis ir dar neatsiradusius saremius..
As puikiai isiskaiciau i jusu visa pasisakyma, todel ir sakau, kad niekas ir neprasys TOL, KOL neskauda, ta ir turejau omenyje, kad kol vandenys nenubege ir t.t. Ir prie ko cia yra saves kankinimas, kai galima alternatyva ir noras tureti vaiku? Jei man suleis vaista, tai jau ne as pagimdysiu, o epiduras uz mane tai padarys ar jei ji panaudosiu, tai jau atsiputus gulesiu ir vaikas pats islis? Jei as skausmui nepakanti, tai esu mulke ir negaliu apie savo vaikus galvoti? As ju neuzauginsiu ar dar kazkas bus su jais ne taip? As ir nepiktai, bet kam taip kategoriskai nusiteikti ir stengtis ikisti, kad kenkia, kad tas ir anas gali atsitikti? Ir to neskaitet mano parasyme, kad buna zmonem psichologines traumos ir net po daug metu su siurpu prisimena gimdyma ir atsisako minties savo vaikui padovanoti sese ar broli? Zinot kodel rasau " as, man" todel, kad ta pati AS turesiu uzauginti ta vaika ir nuo pirmos dienos juo rupintis ir noretus ta diena atsiminti, kaip didziausia dziaugsma, kurio neuzgozia gimdymo ir skausmo baime! As ir ne piktai, bet jus paskaitykit kokios patirtys aplinkui. Paklausiau konkretaus klausimo ir moterys atsake, kad ir kaip Siauliuose prase nuskausminimo, kad ir su Dievais kalbejo, niekas nedave ir reikejo iskenteti arba laukti kol sirdis prades stoti. Cia ne rizika??? Ar iki to reikia laukti? Neuztenka moters verksmo ir sauksmo, kad nebegali ir skauda? Ir kaip matot, jei skaitot kitus komentarus, kad jei ir labai reikia, tai neduoda Siauliuose, o jei jus ten negimdet, tai negalite teigti, kad duoda, kai reikia. O kada yra reikia?
