Papasakosiu apie mūsų patirti, gal kiek pagelbės.
Dukra gime išnešiota bet maza, 2.67kg, išėjome su 2.57kg. 12tą dieną ėjome pas gydytoją svertis, iki gimimo svorio trūko 40g, gydytoja prigąsdino jog vaikas badauja (įsivaizduokite koks tai smūgis mamai), liepė primaitinti. Nors krūtis keliais dydžiais padidėjo, iš pasimetimo ir išgąsčio ištraukėme mišinį ir pientraukį. Ant streso pabandžiau nusitraukti, pritraukiau 15ml. Gydytoja pasakė, jog reiškias tiek teturiu ir likusius 40ml duoti mišinuko. Vyras vis traukė mišinuką, draugės patarė keisti gydytoją. Buvau pasimetusi, nežinojau kaip elgtis. Bet jau tą patį vakarą nusitraukiau dar 50ml, valio pieno yra! Buvo be proto sunku, bet nusprendžiau nusitraukinėti. Naktį kėliausi su žadintuvu kas porą valandų, nusitraukdavau, plaudavau ir virindavau viską, maitinau iš buteliuko, užsirašydavau (į programėlę huckleberry jei kartais jums tai padėtų) kiek nusitraukiu ir kiek suvalgo, bet po kelių tokių dienų nusprendžiau dar duoti krūtį, tik jau be antspenio. Duodavau krūtį kiek tik ėmė, kad ir miegojo ji su ja, bet vis vien duodavau. Po kelių savaičių pienas jau tryško fontanais net neprašomas, nusitraukdavau ir po 100ml.
Per visą tą laiką dukra iš buteliuko irgi nekažin kiek tesuvalgydavo, tiek pieno tiek mišinio apie 50ml per kartą, o jei po krūties tai ir mažiau. Irgi nuolat svėreme, svoris po truputį augo, mėnesio jau svėrė 3.52kg. Su laiku mišinio mažėjo, pieno daugėjo, dažniau maitindavau pati. Pati maitinau bent kelis kartus per parą iki 8mėn. Bet čia labiau dėl mūsų pačių komforto, įpratome ir prie buteliukų, ir prie to kad vyras gali pamaitinti, o ir nusitraukinėt pastoviai yra be galo sunku.
Jai jau 1m7mėn, bet kaip buvo iš mažų taip ir liko (10kg ir 79cm). Kai buvo maždaug 5mėn jau ir gydytoja susitaikė su tuo, kad ji, kaip ir mes su vyru, tiesiog maža.
Patarčiau pirmiausia nepanikuoti, kad ir kaip tai sunku. Jei yra noras išsaugoti pieną ir bandyti žindyti, tai nusitraukinėti bet vis vien maitinti krūtimi. Jei duodate buteliuka, rinkitės mažiausios srovės žindukus, laikykite buteliuką horizontaliai, darykite paced feeding (pažiūrėkite internete paveiksliukus, labai gerai parodo). Ir svarbiausia, kad ir kaip pergyvenate dėl svorio, neverskite vaiko valgyti. Jei paleido buteliuką ir nebesižioja, nebesiūlykit primygtinai. Kaip jau kiti rašė, stebėkite kiek tuštinasi ir šlapinasi (pas mus su tuo problemų niekad nebuvo)
Labai lengva vadovautis skaičiais: kiek suvalgo ir kiek sveria. Bet svarbiau yra kiek miega, kiek šlapinasi, ir svarbiausia kiek šypsosi. Pas mus auga sveika aktyvi mergytė, kad ir iš mažesnių, bet juk ne mėsai auginame. Stiprybės jums.