2022.02.10 08:33 (prieš 4 m.)
snaigė3 parašė:
Koks įdomus požiūris - pagarbus bendravimas tarp tėvų ir vaikų jums yra lygus akių draskymui.
Nes ji kitokio bendravimo nežino. Ji užaugus tokioje aplinkoje, jai tai atrodo normalu. Autorė galvoja, kad čia parašė ir mažais žingsneliais jau gerės situacija. Tikrai ne. Jai reikia psichologo pagalbos, nes toks bendravimas nėra normalus, šeimyninis ir t.t kaip čia viena narė rašo. Tai yra labai toksiškas bendravimas, kuris vėliau bus perduotas jų vaikams. Gal tėtis atsitrauks po pokalbio, bet ji pati ne. Ji vis tiek kaltins vyrą, kad dabar su tėčiu šaltesnis bendravimas, kodėl negalėjo patylėt, nesipykti, gi vyresnis, tėtis, nieks jo jau nepakeis ir t.t. tada suras kitų priežasčių pristoti prie vyro. Ir tą žinau, nes pati tai perėjau ir dar vis einu ir mokaus, žinoma, su terapeuto pagalba. Ir tai, kad vyras dabar pakelia, kaip ji rašo, tiek ją, tiek tėtį, tai ateis laikas, kai nustos tą daryt. Su metais visą tai sprogs, nes tiesiog atsibos būti autorės psichologinių, o dar ir jos šeimos, problemų sugertuku. Čia kaip sakė, visose šeimose visko būna, taip būna, bet šeima šeimai nelygu ir tie barniai, nesutarimai gali vykti pagarbiai, nemenkinant kito žmogaus. Aš užaugau tokioje šeimoje ir tai labai veikia vėliau šeimyninį gyvenimą, nes tu visas tas problemas, kaip neatskiriamą nuo tavęs lagaminą atsineši su savimi ir gyveni su tais atsineštais daiktais.