Pikapika parašė:
Sveikos.
Vaikai visuomet, ypatingai pasamoniniame lygmenyje nori įtikti savo tėvams. Jūsų tėtis buvo ir yra jums reiklus, kritiškas, ypatingai toks buvo vaikystėje. Spėju daug ką pagal jį darėte ne taip, sedėjote ne taip, valgėte ne taip, elgėtės ne taip, negalėjote atsipalaiduoti ir laisvai reikšti emocijų ir jūs būtent todėl greičiausiai turitę labai daug traumuotų patirčių. Iš čia būtent kyla nerimas, irzlumas, agresija, panikos atakos. Šiuo metu vyras tapo jūsų pripažinimo ir priėmimo objektu tėčiui. Per vyrą norite būti suprasta, mylima, priimta, gerbiama, pripažinta savo tėčio, kadangi tiesiogiai tokio santykio nebuvo. Dalinai nesijautėte mylima, išgirsta, santykiai šeimoje nebuvo stabilūs. Tai, jog vyras nemoka tam tikrų darbų yra visiškai normalu ir jūs tai žinote. Esmė čia jūsų santykis su tėvu. Nespauskite vyro, dėkokite jam už pastangas ir nemenkinkite jo savivertės savo pastabomis, replikomis, elgesiu. Jums gali padėti meditacijos, psichoterapijos, emocijų paleidimo technikos, giluminis kvėpavimas. Taip pat rekomenduoju Šatkauskienės kursą "menas priimti tėvus". Turite su tuo išdirbti, paleisti, kitaip toliau kentėsite tiek jūs, tiek jūsų vyras. Labai padeda pabūti apsikabinime su vyru. Čia lyg tokia praktinė terapija. Apsikabinkite ir pabūkite apsikabinę bent 10 minučių tyloje kasdien, pamatysite kaip keisis jūsų pozicija savo tėčio atžvilgiu ir kaip keisis jūsų jausmai santykyje su vyru.








