Ar sunku būti vieniša mama?

161. 

     

     2018.12.26 17:20 (prieš 7 m.)

     pavasarele parašė:
     Esu bandžius po keliu valandu po konflikto ar kita diena ramiai papasakoti kokius jausmus sukėlė, kad taip skaudina mane, kad tokiais žodžiais neišspręsim situacijo…

     Mums kalbėtis apie tai per sunku, tuoj pasisuka kalba, kad jį kaltinu, nevertinu, puolu ir pan. O su laišku suveikia Lb gerai. Žinoma geriausia būtų psichologo konsultacija, bet neitų įkalbinti nueiti.

     2
162. 

     

     2018.12.26 17:31 (prieš 7 m.)

     zosyte-Vilnius parašė:
     Aš manau, kad autorei nereikia nuomonės, kuri nepritaria jai ir tiek. Iš serijos:visi vyrai kiaulės, o aš tokia deivė..

     Panašu, kad tikrai paskubėjo ir db visi keturi bėdoje.
     Mano asmeniškai didžiausias vargas buvo rasti tokį vyrą, kuris mylėtų mano vaiką. Buvau davus sau pažadą, kad nebus patevio ir jokiu broliu ar sesės, tol kol nesukursiu tokia šeima, kad sūnui būtų gerai. Va tas ir yra didžiausias vargas būnant vieniša mama. Buitis lieka buitimi, bet sukurti santykius, pasitikėti kitu vyru yra itin sunku.
     Va dėl šeimos ir genų, tai aš iš tikrųjų išgyvenau dvejopus jausmus, pažinus vyro šeima ir išgąsdino ir kartu pasidžiaugiau, kad pirma pastojau, nei su jais susipažinau 😊 nėra kokie baisūs žmonės, nemažai gerų ir savybių turi, bet va yra ir perliuku. Bet iš kitos pusės juk visi turim tokiu savybių su kuriomis kitiems žmonėms sugyventi yra net ir neįmanoma. O jau sukurus šeima, gimus vaikams dėl kiekvieno kivirco nedraskysi šeimos.

     1
163. galadriel

     

     

     Pupulis 1 m. 9 mėn.

     Burbuliukas 12 m.

     

     2018.12.26 18:15 (prieš 7 m.)

     OlgaLook parašė:
     Neturejo. Bet man tuo metu rupejo kiti dalykai, tad tik veliau supratau kas ivyko, nes ta vakara atsidurem ligoninej su mazyle.

     O kai supratote turėjote tiek su dukra tiek su vyru pakalbėti.

     OlgaLook parašė:
     Patikekit, yra tokiu vyru, kuriu nereikia spausti po padu. Yra, nes zinau, pazistu. Reikia tik noro ir pastangu. Mano atveju jis nebuvo ismokytas tvarkytis, padeti,…

     Per didelio pedantiškumo vyrai irgi nemėgsta. Pas mane ir šiukšlės, ir dulkės ir indai palaukia, bet vyrui neprikišu kad jis nieko nedaro. Jis dirba, tai po darbo koks dar tvarkymasis, kai laiko turi ir namus padeda tvarkyti.

     Lūšiukė parašė:
     Panašu, kad tikrai paskubėjo ir db visi keturi bėdoje.
     Mano asmeniškai didžiausias vargas buvo rasti tokį vyrą, kuris mylėtų mano vaiką. …

     Aš irgi ieškojau tokio vyro, kuris sutartų su vaiku. Būčiau rami jei man kažkur reikia ir pan.
164. Avocado

     

     

     6 m. 11 mėn.

     

     2018.12.27 01:05 (prieš 7 m.)

     Sveikos,

     Esu taip pat vieniša mama, tik dar būsima. Šiuo metu nėštumui beveik 39 savaitės, iš draugo namų išsikrausčiau būdama 33 sav. Pirmas mėnuo buvo lengvas kosmosas, bet kuo tolyn, tuo su kiekviena diena galvoju, kad pasielgiau teisingai. Na ką ten teisingai, net pasirinkimo neturėjau, nes man buvo pasakyta, jog išsikraustyčiau Tik iš pirmo karto nesupratau ir nepriėmiau, bandžiau galvot, kad krizė, jog išsikapstysim ir viskas su laiku susitvarkys. Netgi nusižeminau iki tokio lygio,kad pasiūliau pagyvent dar iki leliuko gimimo bent kaip draugams ir tik gimus daryt išvadas - ar tikrai verta skirtis? Jis atsakė, kad dėl kūdikio pabandytų, bet į mane žiūrėt nebegali. Na tada ir supratau, kad gana žemintis, susikaupiau ir išėjau.

     O istorija tokia, kad vaikelis planuotas, įkalbėtas vyro, nes aš ne tik labai norėjau, bet ir labai dvejojau, nes:
     1. Per 6 metų draugystę buvom išsiskyrę 3 kartus
     2. Jis turi 2 vaikus iš pirmos santuokos ir su jais susitinka vos kartą-du per mėn., kas man vis keldavo klaustuką
     3. Nebuvom nei susituokę, nei jis man pasipiršęs

     Aišku, euforijoj šie dalykai nenugalėjo ir galvojau, kad svarbiausia jausmai, jog tai, kad triskart susitaikėm po skyrybų, reiškia, kad atskirai negalim būt, o nesklandumus galim išspręst, maniau, kad ne pasipiršime ir vestuvėse esmė, o jausmuose...

     Atrodė, kad su kiekviena diena šlifavomės ir santykiai tik augo. Pvz, pas mus problema buvo laiko suderinimas, nes abu daug dirbom, tai įsivedė tradiciją kartą per mėn. vienas kitą pakviesti į pasimatymą, kuomet viskas suplanuota, nekasdieniška ir pan. Esant pykčiams, seniau, kaip kažkuri čia rašėte, jog vyras apsimeta, kad nieko nebuvo, tokia būdavau aš, nenorėdavau gilintis...pradėjom gilintis, analizuot kiekvieną pyktį - vėlgi santykiai lyg paaugę. Ir taip kasdien vis geryn, tarsi koks paaukštinimas darbe, nuolat tobulėjama.

     Pavasarį aptarinėjom vestuvių datą, ėjom iš proto dėl nėštumo ir buvome labai laimingi. Jau vasarą visos emocijos iš jo pusės pradėjo slopti, mane pradėjo vadinti "bloga", pasikeitusia, neįdomia, nes, pvz, dažnai laisvadienių naktim naktinėdavom, kažką veikdavom, o pastojusi dažnai jau 21 val būdavau lovoje, tapau sėslesnė. Kalbėjau, aiškinau, kad keičiasi mano savijauta, emocijos, būsena - juk aš nešioju leliuką Nieko nesuprato...Pykčiai ūmėjo, artumas tolo, o jam tarsi dienomis vis tapau bjauresnė, nemalonesnė ir t.t. Nors priaugau vos kelis kg, polėkis nedingo (po 3 mėn. sugrįžo ir energija, ir entuziazmas), atrodo, niekas kaip ir nepasikeitė tik...vyras!

     Galiausiai peršokom į tokią stadiją, kad jis nebesutikdavo važiuoti nei į draugų susibūrimus, išvykas ir t.t. Pasiteiravus dėl planuotų vestuvių atsakė, kad nesu ta moteris, kurią norėtų vesti... Ir galiausiai paprašė išsikraustyti. Pasakė, kad MES jam nebeįdomūs.

     Liūdniausia/skaudžiausia, kad jis mane metė ne tik kaip moterį (kaip sakau, neprivalom vienas kito mylėt amžinai, jei jausmai baigiasi), bet kaip vaiko mamą neprisiimdamas visiškai jokios atsakomybės. Tokia visiška savigrauža ir kaltės jausmas kaip sugebėjau pasirinkt tokį vyrą, kurio elgesys absoliučiai gyvuliškas

     Kita vertus, kaip sakoma, niekad vienas nebūna kaltas... Žinau, kad buvau pernelyg naivi. Niekad ir auksas nebuvau, taip pat karštakošė, užsideganti. Bet jaučiu, kad padariau viską, jog bent pabandytume būti šeima. Deja, vieno įnašo nepakanka.

     Neabejoju, kad vieniša mama būti bus tikrai nelengva, bet esu įsitikinus, kad geriau rami mama, nei gyvenanti nuolatiniame strese.

     Visoms linkiu suprasti ir atrasti tai, kas geriausia!

     14
165. Marche

     

     

     Atilija 2 sav. 2 d.

     Aleksas 6 m. 7 mėn.

     

     2018.12.27 01:19 (prieš 7 m.)

     Avocado parašė:
     Sveikos,

     Jums tuoj gimdyti, tikiuosi turit artimuju salia? Linkiu stiprybes!;) Saunuole jus

     1
166. Avocado

     

     

     6 m. 11 mėn.

     

     2018.12.27 01:25 (prieš 7 m.)

     Mascarene parašė:
     Jums tuoj gimdyti, tikiuosi turit artimuju salia? Linkiu stiprybes!;) Saunuole jus

     Taip, atsikrausčiau pas tėvus. Labai norėjau atskirai, bet manęs net prašė, kad pas juos, nes turbūt geriau už mane matė, kad nepatempčiau viena... Ir tai buvo geriausia dėl ko galėjau apsispręsti. Esu mylima, saugoma, lepinama, o šuo nepalieka ramybėj, atrodo, kad jaučia visas mano emocijas ir leliuką, veikia kaip kokia meditacija 😊

     8
167. 

     

     2018.12.27 02:06 (prieš 7 m.)

     Avocado parašė:
     Taip, atsikrausčiau pas tėvus. Labai norėjau atskirai, bet manęs net prašė, kad pas juos, nes turbūt geriau už mane matė, kad nepatempčiau viena... Ir tai buvo geri…

     Laikykitės pradžia sunki, bet geriau anksčiau skirstytis, nei kankintis, kai jau tokia situacija

     4
168. Wizz

     

     

     

     2018.12.27 09:16 (prieš 7 m.)

     Avocado parašė:
     Taip, atsikrausčiau pas tėvus. Labai norėjau atskirai, bet manęs net prašė, kad pas juos, nes turbūt geriau už mane matė, kad nepatempčiau viena... Ir tai buvo geri…

     Laikykites. Viskas su jumis bus gerai, esate tvirta moteris. Na o jam dar lauks atpildas is auksciau mazgote, o ne vyras

     2
169. Avocado

     

     

     6 m. 11 mėn.

     

     2018.12.27 10:05 (prieš 7 m.)

     Wizz parašė:
     Laikykites. Viskas su jumis bus gerai, esate tvirta moteris. Na o jam dar lauks atpildas is auksciau mazgote, o ne vyras

     Labai ačiū už palaikymą!
170. daivuole

     

     

     Saulė 7 m. 4 mėn.

     

     2018.12.27 10:58 (prieš 7 m.)

     Nors ir narė OlgaLook baigė savo temą, bet esu apstulbusi. Kiek daug moterų stato aukščiau vyrą už vaiką. Būsiu nepopuliari čia ir palaikysiu autorę. Patėviui ir aš neleisčiau kelti balso prieš savo vaiką, taip, vaikas turi gerbti suaugusį, jeigu pats vaikas iš oro pradeda įžeidinėt ir protestuot, reik ieškot bėdų, bet čia ne ta situacija. Kažkas sakė, kad ir mergaitė turi atsiprašyti jo. Tipo ji turi žengt tą žingsnį? Tipo mama turi juos susodint, kad kalbėtų ir t.t. tame yra tiesos, bet suaugęs protingas vyras, supras, kad tai yra paauglė, kas nežino kokios audros pas paauglius galvose? Ir dar plius jis yra jai svetimas, jeigu jam rūpėtų ši šeima, jis pamintų kažkokius va va paaugliškus principus ir išspręstų šį ginčą atsiprašydamas mergaitės, pasikeldamas tuo pačiu uodegą ir prieš mamą. Kiek daug moterų "jis dirba, tai koks dar tvarkymasis namie, kokia pagalba namie?" Wtf? Jūs nedirbot iki dekreto, nedirbat visai? Gal tada jums taip ir atrodo, nes matomai užaugus nepilnavertiškumo tokia išlaikytinės savivertė. Paskui guodžiasi "jis net šakutės pats nepasiima", o kas taip pripratina? :-D Ypač tos, kurių vaikus augina svetimas "tėtis", nuostabu, kad santykiai su vaiku yra tobuli, bet statyti kažkokį vyrą aukščiau vaikų? Vienetai išsiskyrus bendraus su netikrais savo vaikais, kad ir koks santykis būtų, plius pačios iš savo piktumo nenorėsit to. Niekas nežino kaip gali pasisukt, šiandien tobula, ryt jau nebe, o vaikas prisimins visą gyvenimą, kad tada mama rinkosi kažkokį diedą.
     Tokiuose santykiuose turi būti ribos, nustatytos vaikų mamos ar tėvo. Pasikarščiavo ir užrėkė? Kas čia suaugęs ir turi parodyti pavyzdį paauglei? Ar tuk ne vaikas vyro pavidale. Ar atvirkščiai jau turi būti? Puolama moteris, kuri yra už savo vaiką, o ji turi ją auklėti taip kad ji jau tokių metų galvotų, kad vyras valdovas, o aš pelė? Jau geriau toks charakteris, negu jokio.

     15

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!