Ar sunku būti vieniša mama?

«1 10 15 1719 20 26 Kitas »

2018.12.27 11:34 (prieš 7 m.)

daivuole parašė:
Nors ir narė OlgaLook baigė savo temą, bet esu apstulbusi. Kiek daug moterų stato aukščiau vyrą už vaiką. Būsiu nepopuliari čia ir palaikysiu autorę. Patėviui ir aš…

Nereikia taip dramatizuoti. Niekas nesako, kad reikia vaiką pakišti po vyro norų, tiesiog moteris turi turėti aiškią ribą ir suktis tarp jų. Manojo tikrai neengia patėvis, pas juos draugiški santykiai, bet aš visada stengiuosi pati auklėti vaiką. Visada aš jį sudrausminu. Neleisciau paaugliui kištis į mano ir vyro santykių aiškinimasi. Tikrai ne vaikų reikalai. Gerai apsauke vienas kitą. Kam to nepasitaiko. O ką autorė darė? Ogi nieko, tik kaltina vyrą. Bet pažiūrėkit dukra ir su tėvu nebendrauja jau tris metus! Jūs tai skaitote yra normalu? Pirmiausiai ne dėl vyro reiktų susirūpinti o dėl savo vaiko. Psichologas būtinas tam vaikui. Kas bus, kai mama ją sudrausmins ir jai tai nepatiks? Šioj šeimoj absoliučiai niekas nesikalba, o pirmiausiai tai turi moteris daryti, ji šeimoje yra tas tarpininkas. Viskas būtent nuo jos ir užsisuka. Mergaitei tas vyras svetimas, kaip ir jam ji svetima. Kad jie ryšį atrastų moteris turi daug nuveikti ir to pirmiausiai norėti. O autorė pagyvenusi kelis mėnesius aiškiai pasako, kad nenorėjo ir nenori. Jai to net ir vyro nereikia, tai kokia ji gali būti auka? Ji viską tai ir daro.

6
2018.12.27 12:08 (prieš 7 m.)

daivuole parašė:
Nors ir narė OlgaLook baigė savo temą, bet esu apstulbusi. Kiek daug moterų stato aukščiau vyrą už vaiką. Būsiu nepopuliari čia ir palaikysiu autorę. Patėviui ir aš…

Labai pritariu.. Pasakoja visa laika kaip ten koki tie vyrai kaip vaikai, kaip juos reikia išmylet, mokinti, perauklėti vyrus.. siaubinga istikro. Ir pagrindiniai kriterijai vyrui, ai negeria, ai neduoda galvon, parneša šiokius tokius pinigus, tai tik tiek ir užtenka..

Gaila, man jūsų moterys. Nuoširdžiai

5

MamaB

3 mėn. 4 sav.

6 m. 10 mėn.

2018.12.27 12:14 (prieš 7 m.)

Avocado parašė:
Sveikos,

Perskaiciau jusu istorija ir taip pyktis sueme! Fui, mazgote tas jusu vyras ir visiskas savanaudis, jei jam uzteko 3 menesiu, kad apsisprestu jus palikti. Man pirmus 3 menesius reikejo vyro pagalbos nuo lovos ar kedes atsikelti, o ir paskui nebuvo lengva (du kartus su greitaja i ligonine vaziavau, operavo), tai mane jis jau 10 kartu butu palikes pagal jusiskio logika... :shock:
Tikiu, kad jums dabar sunku, bet man baisu pagalvoti, ka jis jums sakytu, kai reiktu su leliuku namie sedet ir juo rupintis... Butumet abu jam blogi. :oh

Guminis meskiukas

Mano mažoji Smiltytė- voverytė 12 m.

2018.12.27 12:15 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
Labai pritariu.. Pasakoja visa laika kaip ten koki tie vyrai kaip vaikai, kaip juos reikia išmylet, mokinti, perauklėti vyrus.. siaubinga istikro. Ir pagri…

Viena yra dalintis nuomonėmis, ginčytis, bet visai kas kitą manyti, kad jei yra kitaip galvojančių nei jūs, tai tie žmonės verti gailesčio. Į save atsigręžkite.

2018.12.27 12:20 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
Labai pritariu.. Pasakoja visa laika kaip ten koki tie vyrai kaip vaikai, kaip juos reikia išmylet, mokinti, perauklėti vyrus.. siaubinga istikro. Ir pagri…

O tai ką siūlot? Skirtis iškarto? Vaikams ieškoti naujo tėčio ar save palikti visam gyvenimui vienatvei? Juk tokius vyrus pačios mes issirenkame. Kokius turim su tokiais reikia susigyventi, juk nėra visur tie vyrai tokie beviltiški. Kodėl tik apie blogąsias puses, apie tai ko nemoka uzsiciklinti. Juk ir daug gero turi, nebereikalo su tais vyrais susiejamas gyvenimas. Galų gale kodėl jie turi būti kalti, kad mes pačios kaikuriu savybių nematėme? O kas čia blogo, kad kai kuriems reikia išmokti buities, išmokti teciais būti? Begalė moterų to ir nemoka, ką ir jas reik pasmerkti ir joms vaikų negalima turėti? Iš jų vaikus iškart reikia atimti?

6
2018.12.27 12:21 (prieš 7 m.)

Guminis meskiukas parašė:
Viena yra dalintis nuomonėmis, ginčytis, bet visai kas kitą manyti, kad jei yra kitaip galvojančių nei jūs, tai tie žmonės verti gailesčio. Į save atsigręžkite.……

Aš į save atsigręžiu, būtent todėl ir sakau taip. Jei neatsigrezciau i save turbūt kalbeciau taip kaip jūs, nes neturėčiau pasirinkimo jei esi šeimoje aukos vaidmenį..
Mes visos suprantam kad santykiai yra žiaurus darbas. Bet tas darbas gali vykti, jei tik yra bent šiokios tokios taisykles ir susikalbejimas..
Tai jus būkite su tokiais vyrais be poreikių ir pagarbos, su įžeidinėjimais ir pykciais, bet kitoms to nesiulykite!!

3
2018.12.27 12:26 (prieš 7 m.)

Lūšiukė parašė:
O tai ką siūlot? Skirtis iškarto? Vaikams ieškoti naujo tėčio ar save palikti visam gyvenimui vienatvei? Juk tokius vyrus pačios mes issirenkame. Kokius turim su to…

o ko jūs išsiskyrus? Reikėjo likt su pirmu vyru..🤔
Tai tas aukos sindromas ir pasireiskia, baime likti vienai, ir žut būt buti su vyru, nepaisant koks jis yra. Gerbiancios save moterys nebijo vienatves, ir juo labiau jos dažniausia net nelieka vienos, arba tokios nesijaučia nes gyvena kitokį, bet pilnavertišką gyvenimą..

4
2018.12.27 12:51 (prieš 7 m.)

A ir G parašė:
o ko jūs išsiskyrus? Reikėjo likt su pirmu vyru..🤔
Tai tas aukos sindromas ir pasireiskia, baime likti vienai, ir žut būt buti su vyr…

Su pirmuoju ilga istorija. Skyrėmes, nes nesugebėjau jo keleto klaidų atleisti. Negaliu pasakyti, kad jis baisus žmogus buvo. Negėrė, nemuse, pas kitas nelakstė, bet jis gyveno savam fantazijų gyvenime. Sėdėjo be darbo, nes iškart direktorium negalėjo tapti. Manimi ir sunumi tik manipuliavo. Aš pastojau būdama dar vaikas. Ieškojau meilės, kurios šeimoje truko. Na ir ką pastojau 11 klasėje. Tėvai buvo uždraude su juo draugauti, o va aš uzmaistavau... Jau kol laukiausi jis nesirūpino mumis, nei pas gydytojus lankėsi, nei vitaminus pirko. Gal per visą nėštumą iš jo buvau gavus 20 litų. Gyvenau pas tėvus, savaitgaliais pas jį, pas jo mamą bute. Jis nedirbo, nebent garaže ką smulkiai vaikams patvarkydavo ir gaudavo kelis litus. Svajonė jo buvo sukurti verslą, restauruoti senoviskus motociklus ir vest į Vokietiją. Nuo ko pradėti pinigų nebuvo. Bet jis nieko ir nedarė. Gimė neisnesiotas sūnus. Tuo metu buvau pas jį. Palydėjo į gimdymą, jis dalyvavo jame, vaiką išvežė į klinikas ir jis kartu išvažiavo... Mano visi daiktai buvo pas jį likę, absoliučiai nieko neturėjau su savimi. Jis taip mane ir paliko ligoninėj. Net nesivargino pranešti mano tėvams. Tris dienas praleidau ligoninėj be savo vaiko, gydytojos enge mane, zemino taip, kad vos ir nenusizudziau. Teko stabdant mašinas grįžti iki jo, susirinkti daiktus, jo mama tada suorganizavo mane parvesti pas tėvus. Gimus sūnui jis neišlaikė sūnaus. Kilus kivircui su mano pateviu išėjau pas jį gyventi. Nors tiksliau pas jo mamą. Rūpinosi ji mumis kaip savais vaikais. Buvo metas kada ją išleidau į Norvegiją padirbėti. Per savo durna galva leidau jam istaskyti mamos uždirbtus pinigus. Jis kaltės nejautė ir toliau nenorėjo keist gyvenimo. Po poros metų susiradau kur gyventi, turėjo galimybę ir jis eit kartu. Taip buvom sutarę. Dar jį išleidau draugui padėti pavaryti mašiną iš Vokietijos. Viena su vaiku issikeliau, grįžo jis ne pas mus, o pas mamą ir tempė gumą. Negalėjo jis garažo palikti... Pagaliau sulaukiau jo, bet Lb nepatenkintas, čia su tuo nekalbėk, to nedaryk, kūrė savo vistiek planus apie Vokietiją. Susipykom, pasiuntė ant trijų raidžių ir jau buvo paskutinis lašas. Nors ištikrųjų tai pirmoji mano meilė, paskui kuri galėjau bet kur eiti, bet jau neistveriau jo tokio elgesio. Neistveriau to gyvenimo, kai reikia vaikui valgyti, o maisto nėra. Kai mes į ligoninę, jo vėlgi nėra šalia.

3
2018.12.27 13:29 (prieš 7 m.)

O dabartinis karstakosis kaip ir aš. Susipykstam ir balsą pakeliam. Prisnekam būna ir ko nenorim. Žinoma nedažnai. Pradžioj sunku buvo sutarti dėl vaikų auginimo. Jis nėra iš tų ciuciuojanciu tėvų. Niekada nekeitė pamperso jei aš namie. Nuraminti ir sunkiai sekėsi, ypač sunku su mažuoju berniuku, nes jis neprisileido tėčio. Daug pastangų prireikė ryšiui užmegzti. Vyrui tas itin sunku buvo. Dažnai pykčiai kildavo dėlto, kad islepinau vaiką, kad reik nuo mp atpratinti, kad galima būtų prie vaiko prieiti. Kad reik atpratinti iš mūsų lovos ir pan. Aš pykau, kad mažai padeda, jis pyko, kad per daug reikalauju. Neslepiu tikrai buvo krizių. Teko daug kalbėti, teko rašyti laiškus. Jis vaikus ir mane Lb myli, dėl mūsų viską padarytų. Vyresneli pripažino kaip savo. Daug kas nežino, kad tai ne jo vaikas. Net buvo pasklidę kalbų, kad tai sūnus iš pirmos santuokos (nors iš pirmos santuokos vaikų neturėjo), buvo kalbų, kad aš meilužė buvau, nors mes susipažinom tik po skyrybų. Vaikus Lb myli, dėl jų viską padarytu. Kai pasakiau, kad mažosios laukiuosi, jį pamilau dar kartą. Su tokiu džiaugsmu, su tokia meile šią žinią priėmė, nors buvo biski kitokiu planų. Per tuos metus jis ūgtelėjo kaip tėtis, be galo kantrus vaikams, pamažu praplėtė akiratį apie vaikų auginimą, apie mp svarbą, miega kartu, apie nešiojimo nauda ir daug daug visko. Aš kaip moteris jaučiuosi saugi, kad jis niekada mūsų nepaliks, kas benutiktu. Buityje prastas pagalbininkas, pagrindiniai vaikų auginimo klausimai man ant galvos. Bet yra sričių kur man reikia sukti galvos. Juk šeima susideda iš visko, yra ir gera ir bloga, toks gyvenimas. Ypač kai šeima tik sukurta, ypač kai šeimos jau su bagažu, jau yra nuoskaudų, jau yra skauduliu, vilčių.

3

Avocado

6 m. 11 mėn.

2018.12.27 13:33 (prieš 7 m.)

MamaB parašė:
Perskaiciau jusu istorija ir taip pyktis sueme!

Kartais galvoju, kad jam užteko apsispręsti vos vieno mėnesio, nes pirmąjį po sužinojimo apie nėštumą abu skraidėm lyg ant sparnų, o antrąjį (3-ąjį nėštumo mėn.) tapau irzli, pikta, greit pavargdavau ir jam nebetikau tokia. Suėjus 12 sav. man lyg ranka nuėmė visa negalavimai, bet visa romantika, lepinimas, dėmesys jau buvo kažkur užmaršty...dar keli mėn. ir tuomet be viso romantikos nebuvimo, atsirado ir pyktis, nepasitenkinimas manimi. Taip ir nebepasibaigė.....

Be galo skaudu, nes mūsų santykiai buvo glaudūs, jis nebuvo iš tų šaltų vyrų, labai rūpinosi ir t.t. Tai taip nutikus pasijunti lengvam kosmose, lyg būtum save apgaudinėjus - negi rimtai žmogus pasikeitė 360 laipsnių kampu?! Bet tikrai taip, kad ir kaip sunku patikėti.

Esu rami bent dėl to, kad laiku tai padariau, o ne kentėjau ir laukiau, kol gims kūdikis.