Man irgi teko patirti daug lūžių per šį laiką, kai auginu sūnų. Gimus vaikui tikrai viskas pasikeitė, pasijaučiau, kad esu užrakinta ir neturiu iki tol turėtos laisvės. Manau, kad ir man buvo depresija. Prisimenu tokių etapų, kai savaitėmis ,,patekdavau į juodą burbulą", užvaldydavo toks jausmas, kad nieko nenoriu, net neturiu jėgų ieškoti pagalbos. Augindama vaiką pradėjau keiktis, kelti balsą ant vaiko ir vyro, pačiai buvo baisu, neatpažinau savęs. Bet aš susikaupiau, depresija yra liga, kuri grįžta, reikia dirbti su savimi, dabar jau kiekvieną dieną su tuo kovoju. Bandau vyti šalin visas mintis.
Surašysiu ką aš dariau, gal padės ir jums:
@ Garsiai ir viešai pasakiau šeimai ir draugams, kad man depresija, įvardinau problemą.
@ Užsirašiau į sporto klubą, labai patiko sportuoti (iki karantino).
@ Užsirašiau į anglų kalbos kursus (mokausi ir karantino metu).
@ Kai vaikas miega - skaitau man patinkančias knygas.
@ Kartu su vaiku spalvinu jo knygeles (man labiau patinka nei jam).
@ Kol nebuvo karantino, važiuodavau į prekybos centrus pirkti malonių daiktelių sau, vaikui, vyrui.
@ Eidavau su vaiku (iki karantino) papietauti į kavinę.
@ Susitinku su draugėmis išgerti kavutės, paplepėti.
@ Susiradau sau malonios veiklos (užsiėmu savanoriška veikla gražinant rajoną, kuriame gyvenu).
@ Apie mėnesį organizavau šventę sūnui (darbo buvo daug, tas mėnuo prabėgo kaip sekundė, bet patiko ir vaikui ir man ir svečiams).
@ Užsisakiau pagaminto maisto atvežimo paslaugą į namus ( kasdien ryte pristato šviežią, sveiką maistą visai dienai).
@Pradėjau daug dažniau (nei iki vaiko gimimo) eiti į grožio salonus ir darytis įvairias procedūras.
@ Du kartus buvau išvykusi į užsienį su šeima paatostogauti.
@ Su vaiku nuolatos eidavau į spektaklius, koncertus, kurie skirti vaikams (man labai patinka tie vaikiški reikalai, daug linksmiau, nei pas suaugusius)
@ Vaiką užrašiau į muzikos mokyklą, baseiną (man patinka su vaiku muzikuoti ir plaukioti (iki karantino)).
@ Nuvažiuoju pas savo tėvus, pvz. savaitei. Ten kita aplinka, visi šokinėja aplink mano sūnų, jį linksmina, o aš ilsiuosi.
@ Kadangi nevairuoju, vasarą su sūnumi be vyro leidausi į savaitės kelionę traukiniais/autobusais nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kur aplankiau gimines, susitikau su šeima prie jūros.
@ Vyrui padarau sąrašą darbų ir kol jis tvarko namus, aš pabūnu su savimi.
@ Vyrą užrašiau į tėčių ir vaikų teatro mokyklėlę (turėdavau tuo metu laiko pabūti su savim, o vyras grįždavo laimingas).
@ Vyrą visai dienai siųsdavau pas jo mamą į kitą miestą (ir močiutė laiminga, nes pabūna su anūku ir aš laiminga, nes pabūnu su savimi).
@ Su vyru susiplanuojame savaitgalius Lietuvoje, aplankom įvairius miestus, susipažįstame su Lietuva, nakvojame mieluose viešbučiuose.
@ Susiradau moterų, kurios turi panašaus amžiaus vaikų ir su jomis plepu apie ,,einamas" problemas.
@ Kadangi gyvenu bute, nusipirkome su vyru sodybą, kur leidžiame savaitgalius. Ten nuvažiavusi suleidžiu nagus į žemę ir pasidaro labai labai gera!!!
Gal kažką praleidau, bet surašiau tai, kas mane nuoširdžiai džiugina šioje mamystės kelionėje.
Viską apibendrinus, kiekvieną rytą sau pasakau, kad esu NUOSTABIAUSIAS ŽMOGUS ir kad labai save myliu!!! ❤️
Patikėkite, tai nėra lengva, tai kasdieninė kova su savim ir pasauliu, bet privalu išmokti save mylėti, mes moterys, mamos esame to vertos!!!
TV
