Vaikas
-
 |
7 m. 4 mėn. |
|
9 m. 6 mėn. |
Žmonės kaip ir kiti gyvūnai nori vaikų nes taip genetiškai užprogramuota. Kiekviena rūšis, kad išliktų turi daugintis, ne išimtis ir žmonija.
Dažnai ( ne visada) tas noras su hormonais stipriau išreikštas moterims, o vyrai sutinka su šiuo noru norėdami išlaikyti moterį, kartodami savo šeimos modelį ar pan.
Nepaisant fizinių ir psicholiginių sunkumų - vaikai dažniausiai ( ne visada) yra lengviausias ir gryniausias būdas pajusti didelę meilę, gyvenimo prasmę. Jie tarsi išpildo ir užpildo trukstamas grandis. Ir duoda labai daug meilės, pasitenkinimo, pilnatvės akimirkų.
O kas cia sunkaus?? Man tai yra malonumas auginti vaika.
Neižeidžiate 
aš ne visada norėjau vaikų. Kai buvau dvidešimtmetė tai oi oi kaip nervino spiegimas kavinėse, lėktuvuose, dar plius viešas žindymas krūtimi. Visiškai užsiblokavus buvau. Bet sutikau mylimą vyrą, ištekėjau ir tas noras pats savaime atsirado. Tik va tada matyt supratau kad jaunystėj prisikarksėjau, nes vaikų su vyru pavyko susilaukti tik po 6 metų. Visus tuos metus jaučiau tuštumą. Dėl ko gyventi? Kam stengtis, pirkti NT jei nebus kam to palikti? Kam stengtis būti geresniu žmogumi, jei neturi kam viso to perduoti, išmokyti? Kokia mano gyvenimo prasmė be tęstinuno kitame žmoguje? Mano drauges apkabindavo jų vaikai, jiems šypsojosi, ieškojo užuovejos, apsaugos. O kas man nusišypsos, kas mane mylės tokia besąlygiška meile kaip vaikas myli mamą? Ką aš galiu saugoti, apglėbti? Katiną?..
Kai pagaliau gimė mūsų sūnus, pirmas instinktas buvo jį tiesiog saugoti. Kai jis pradėjo šypsotis, reaguoti į mane, liestis pirštukais prie veido, tiesti rankytes kad paimčiau, apkabinčiau - šis jausmas nenusakomas. Ir taip, kaip bebūtų sunku, kokia bebūtų š.. diena (nesvarbu ar vaikas verkė, ar su vyru pykausi), bet kai pamatai tą šypseną, supranti, kad kaip gyvenime viskas tampa nebesvarbu.
Ir kaip jūs rašėte, daug kas skundžiasi kad mažai laisvo laiko - tai buitiniai dalykai, nesugebėjimas susiderinti su partneriu kas pasėdės su vaiku kol mama eina į manikiūrą. Tai jau santykių problemos ir nesugebėjimas rasti išeities.
Jokiu būdu neperšu jums motinystės. Jei jaučiate kad nenorite, tai ir nereikia. Geriau nebūti mama nei būti bloga mama,kuri gimdo dėl visuomenės spaudimo. Prasmę galima surasti ir geruose darbuose, karjeroje, kelionėse ir kt. Tik aš nesuradau ten to ko ieškojau, nors ir bandžiau
Aš ilgą laiką tiesiog negalvojau vaikų tema ir mane nervino jei kas nors bandydavo užmest, kad gal man laikas. O kai kartą pagalvojau, supratau, kad noriu vaiko. Ir vaiką turėti tikrai sunku, išvargsti visapusiškai, bet norėčiau dar kelių. Kodėl? nežinau, turbūt, kaip komentavo aukščiau, esu gyvūnas su instinktais. Man tikrai sunku buvo ir rašyti bakalaurą ir po to darbe kol prisišlifavau. Žodžiu sunkumai ištinka ne tik auginant vaikus, su vaikais gal tik tai kiek ilgiau trunka, bet grąža vau vau vau. Turiu vaiką vos 3 mėnesius ir iš tiesų nieko dar neišmanau. Bet yra nuovargis ir yra širdies ištirpimai kai žiūri į tave ir šypsosi. Tiesiog nieko daugiau atrodo ir nebereikia tik tos bedantės šypsenos, nors prieš tai 2 paras nemiegojai per tą bedantį rėksnį
Visi tikslai gyvenime kurie yra dideli, vertingi nera lengvi, tuo jie ir yra vertingesni ir brangesni, nes nera lengvai pasiekiami, o garantiju gyvenime niekur nera, reikia tiesiog tureti drasos o apie kalbas tai zinokit ir kol viena turejom bevaikiai lb smalsaudavo kada gi antras, atgal atsakydavau o kada pas jus pirmas? pati pirma niekad neklausdavau, bet atsibodo kitu smalsavimai, tad visada tokiu zmoniu smalsaujanciu visur pasitaiko net ir tiem, kurie jau turi 1 vaika.. :)) O del sunkumu, na zmones ir darbe samdomam daznai pavargsta, skundziasi, juos istinka kitos negandos ir pan. bet visi nepuola sakyti kam is vis tada reikejo to darbo, kodel nenumatei kas taves laukia nes gi marytei ir petriukui tai matai kaip buvo..? tiesiog kad sunku, pavargo tai ir reiskia kad pavargo o ne kad gailisi, bent as tikrai nesigailiu, man motinyste tobulejimas visame kame,o ypac su savim, prarandi save ir atrandi vel tik geresne versija, taip jau tas asmeninis augimas vyksta ''skausmingai'' dazniausiai, bet viskas eina ir praeina o tu tobuleji Mano top ka suprantama gimus vaikui: Kad kol vaiku neturi is tiesu neuzaugai, kol nera to kas tavo gyvenime tampa nr 1 net pries pati save.. kad gera nebebuti tiek demesio centre Tikrai nepersu savo gyvenimo budo tik dalinuosi, manau tikrai galima rast ir kitur prasmes bet zmones augino vaikus tukstancius metu, tad reikia tureti tikrai rimta kita pasaukima, ar priezasti, kad to nedaryti ir nesigaileti veliau :))
As iki 30 metu net negalvojau apie vaikus,nes na keliavom,nama pirkom, karjeros. Veliau atsirado noras taciau beveik 3 metus nepavyko niekaip pamatyti teigiamo testo. Vaiko susilaukem ivf pagalba. Tikrai buna sunkiu dienu,bet bendrai,tai pats geriausias dalykas nutikes gyvenime. Man jau tas darbas ir visi buve vakareliai nebe taip atrodo svarbu😀 viskas atrodo pasikeite. Ir tie santykiai su vyru atrodo dar labiau sustiprejo ir stengiames del dukros gerai sutarti, visur kartu vaziuoti ir jai rodyti visko kuo daugiau. Bet visada suprantu zmones kurie nenori vaiku,nes tikrai tenka koreguoti planus, keisti gyvenimo buda kazkiek ir pan.
 |
A. 6 m. 5 mėn. |
|
D. 11 m. 11 mėn. |
Kodėl kyla noras turėti vaikų? man tas noras atsirado anksti dar būnant 20ties, tiesiog žiauriai mylėjau vaikus svetimus, prašydavau draugių, kad leistu padaboti jų vaikus ir pan. nzn tiesiog tas instinktyviai ateina, susilaukiau pirmojo 23m. auginti buvo laaaabai sunku gal, kad prieš 10m niekas taip atvirai nekalbėjo, kaip kitom yra sunku ir tiesiog to nesupratau 
bet kaip ir sako kitos ta meilė vaikui atsiranda iš kart ir ji nėra su niekuo sulyginama ir paaiškinama tiesiog tu ir pyksti ant vaiko ir kartu jį myli ir supranti, kad vyrų tavo gyvenime bus 10, ir jie galbūt sakys myli ir pan, bet vaikai tavęs niekada neišduos ir manau mylės besąlygiškai 
tas atperka visus sunkumus kogero.
sunkiausia yra ne auginti leliuką iki 2-3m ir tenkinti jo būtinus poreikius, o apskritai sunkiausia yra auginti asmenybę ir žmogų, nes tikrai augidama dabar 2 vaikus, sau kartais kartoju, kad "niekada nemaniau, kad bus taip sunku, visi sakė, kad sunku, bet kad taip sunku" nes tu turi pati augti kartu su vaiku ir tobulėti, daug mokytis tai yra nuolatinis darbas su savimi man gal tas yra sunkiausia. Ar norėčiau dauiau vaikų, NE, man yra per sunku, ar atsukus laiką atgal pasirinčiau jų neturėti, NE, nes manau gyvenimas būtu nuobodus, ir tos amžinos meilės niekas neatstos vaikams.
Uogiene24 parašė:
Sveiki, norėčiau užvesti tokią diskusiją. Pati neturiu vaikų ir ilgą laiką visai nenorėjau (nors pagal amžių daug kas jau sakytų, kad greičiau), tačiau paskutiniais…
Man ir su vyru gyventi sunku kartais, draugėms dažnai pasiskundžiu, bet čia toks momentinis bedavojimasis taip pat ir su vaiku. Iš pradžių sunku nes miego trūksta, tada nes kambario nesitvarko, bet visumoje jaučiu didelę laimę ir pilnatvės jausmą. Iki vaiko to jausmo nežinojau
Visada norėjau susilaukti vaikų, nes norėjau pajausti pilnatvės jausmą. Gal kitiems pilnatvė tai karjera ir kelionės, bet ne man. Man pilnatvė, tai vaikai. O ir be tų mažų ar didelių problemų kurias vaikas atsineša su savimi, gyvenimas atrodytų nuobodus. Sunku buvo, sunku bus. Toks tas vaikų auginimas. Kai vaikui 1 metai vargina bemiegės naktys, kai vaikui 7 metai vargina jo nenoras mokytis skaityti, kai vaikui 14 vargina jo atsikalbinėjimas. Bet visus tuos sunkumus atperka vaiko šypsena, juokas, ir žodžiai myliu.
10 testuotojų vertinimai
12 testuotojų vertinimai
23 testuotojų vertinimai
Mišrus kūdikio maitinimas (+3)
Kada prieš pat gimdymą vykti į ligoninę? (+2)
Hemorojaus operacija (atsiliepimai) (+2)
Negimdinis nėštumas (+4)
Adenoidų operacija
Gimdymas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje
Menstruacinės kelnaitės
Streptokoko (BGS) tyrimas (+9)
Krikščioniškieji gimdymo namai (Respublikinės Kauno ligoninės klinika)
Kada kūdikis pradeda juoktis su garsu?
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąGimdos kaklelio sutrumpėjimas nėštumo metuImuninis nevaisingumasPogimdyvinė depresija
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
