Sveiki, norėčiau užvesti tokią diskusiją. Pati neturiu vaikų ir ilgą laiką visai nenorėjau (nors pagal amžių daug kas jau sakytų, kad greičiau), tačiau paskutiniais metais jaučiuosi 50/50 tame vaikų norėjime. Bet nelabai pati galiu suprasti, ar čia nuoširdus noras, ar labiau aplinkos įtaka: amžius, draugų ir giminių vaikai, soc. medijose piešiamas tas idiliškas jaunos šeimos ir kūdikėlio paveikslas. Paklausius šeimų, tuinčių vaikus ar paskaičius atviriau kalbančius žmonės soc tinkluose susidaro įspūdis, kad didelė dalis žmonių, turinčių vaikus, jaučiasi tarsi įkliuvę į tam tikras pinkles: nuolatiniai skundai, kaip yra sunku, kaip trūksta laiko sau, kaip prarandi save ir t.t.t.t Aš tikrai nesmerkiu ir net neturėdama vaikų suprantu, kad jie tikrai neperdeda, turbūt dėl to iki šiol ir neturiu vaikų, nes suvokiu visus šiuos sunkumus. Bet man tiesiog labai įdomu - kodėl žmonės pasirenka turėti vaikų? Ar nežino, nesuvokia, kaip yra sunku, kad nebelieka laiko sau ir t.t.? Ar dėl senatvės garantijų ir pragmatiškais sumetimais yra daromas toks pasirinkimas? O gal visus paperka tas noras būti nėščiai, rankose laikyti mielą kūdikėlį, bet negalvojama, kad tai labai laikina, ir visgi didesnė tėvystės dalis bus sunkumai ir laviravimas tarp išprotėjimo? Ar nesigaili tėvai, kad nusprendė būti tėvais, kad ir kaip sunku ir net baisu tai pripažinti? Tikiuosi nieko mano mintys neįžeis, labai nuoširdžiai domina žmonių pamąstymai ir pasidalinimai.
- Pradžia
- Tinklalaidė
- Planavimas
- Nėštumas
- Vaikas
- Šeima
- Namai
- Skaičiuoklės
- Forumas
- Skelbimai
- Atsiliepimai
- Straipsniai apie vaikus
- Vaiko sveikata
- Vaikų vardai
- Kūdikių pasaulis
- Neišnešioti kūdikiai
- Vaiko ugdymas
- Kūdikio ir vaiko priežiūra
- Vaiko auklėjimas
- Vaiko globa
- Vaikų skiepai
- Vaiko higiena
- Vaiko maitinimas ir mityba
- Sauskelnių ir puoduko reikalai
- Vaiko kalbos raida
- Vaiko miegas
- Žindymas
- Vaiko intelekto ir gebėjimų raida
- Vaiko emocinė raida
- Fizinė ir motorinė vaiko raida