Dėl vaiko negalios gailiuosi tapusi mama

1. saidaaa

   

   

   

   2023.07.17 11:27 (prieš 2 m.)

   Sveikos. Prisiloginau kitu slapyvardžiu, kad nebūčiau identifikuota jau pažįstamų merginų. Šiame forume esu keletą metų. Auginu vaikutį su negalia. Siaubingai ilgiuosi to laiko iki jo gimimo, kartais pasvarstau-gailiuosi tapusi mama, nors vaikutis lauktas, bet kadangi gimė su negalia, sugriuvo visos svajonės ir lukesčiai. Jaučiuosi tarsi kalėjime. Idomu, kaip kitos mamos jaučiasi, kaip su tuo tvarkosi-su kasdieniniu skausmu, neišpildytais lukesčiais...
   Vaikučiui jau keletas metų, samoningai nerašau amžiaus ir lyties, nes būnant ne vienerius metus forume, nenoriu būti identifikuota.
2. vili

   

   

   Simona 3 m. 6 mėn.

   Sofija 6 m. 5 mėn.

   Emilis 14 m. 6 mėn.

   

   2023.07.17 12:20 (prieš 2 m.)

   saidaaa parašė:
   Sveikos. Prisiloginau kitu slapyvardžiu, kad nebūčiau identifikuota jau pažįstamų merginų. Šiame forume esu keletą metų. Auginu vaikutį su negalia. Siaubingai ilgiu…

   Mano pirmagimis turėjo ir vis dar turi visą puokštę ligų. Neįgalumas ir t.t. neturėjau kad graužti save ir ilgėtis kažko kas jau praėjo. Atėjo naujas etapas ir nauji iššūkiai. Augom ir mokėmės kartu. Taip augom augom ir užaugom. Džiaugįmės pasiekimais, džiaugėmės įveikę ligas, viena jų itin skausminga ir bauginanti atrodė. Džiaugėmės šiuo metu turint remisiją, ir gyvenam šia diena. Lūkesčiai... na žinau kad nebus genijus ar prezidentas, bet savo kelią jis neis užtikrintai. Žino ko nori, mokosi ir siekia. Tik reikia karts nuo karto priminti ir padrasinti.
   O pačiai siūlau bent jau susirasti draugę kuri suprastu jus, išklausytų. Jei tokios nėra, kreiptis į psichologą.
   P.s. ir su vaikučiu kuriam yra nustatyta negalia, galima smagiai gyventi 🙂 tik reikia savo mintis tinkamai nukreipti. O kartais galbūt reikia ir susirasti, kas išleistų atsikvėpti nors kelioms valandoms. Sunku įšokti į jūsų batus būtent, nes kiekviena turim savo patirčių, savo būdų kaip atsipalaiduoto ir pan.
   Yra vienas posakis - įpatingus vaikus dievas siunčia tik įpatingoms ir labai stiprioms mamoms 🙂 tai va su ta mintim ir kilkit į kovą už savo stebuklo geresnį rytojų. Nebus kada gailėtis

   15
3. meile0823

   

   

   4 m. 3 mėn.

   Stebuklas nr.1 ❤ 8 m. 2 mėn.

   

   2023.07.17 14:27 (prieš 2 m.)

   saidaaa parašė:
   Sveikos. Prisiloginau kitu slapyvardžiu, kad nebūčiau identifikuota jau pažįstamų merginų. Šiame forume esu keletą metų. Auginu vaikutį su negalia. Siaubingai ilgiu…

   o vyrą šalia turite?
   kai būna sunku ir nežinote kaip tvarkytis su savo mintimis, išgyvenimais ir pan. labai pravestų su kažkuo pasikalbėti, mano patarimas tai būtų psichologas, tikrai nukreips jus tinkama linkme kaip nepasiduoti, kaip priimti savo vaiką tokį koks yra, kaip nesigailėti to kas nutiko ne pagal Jūsų norus, lūkesčius
   nemanau, kad padės draugės aišku jos išklausys, palinkčios galva, sakys kad supranta, bet ne, nesupras nes to nepatyrė savo kailiu
   nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus kai taip sunku, tikrai. Turite būti stipri Jūs, Jūsų vyras jei šalia, o tada būdami stiprūs, turėdami atsakymus kaip tvarkytis su sunkumais, galėsite į viską pažvelgti kitaip.
   Vaikai jaučia tėvų skausmą, mato liūdesį, persiduoda ir vaikams.
   Stiprybės

   4
4. Amadra

   

   

   4 m. 6 mėn.

   

   2023.07.17 19:47 (prieš 2 m.)

   saidaaa parašė:
   Sveikos. Prisiloginau kitu slapyvardžiu, kad nebūčiau identifikuota jau pažįstamų merginų. Šiame forume esu keletą metų. Auginu vaikutį su negalia. Siaubingai ilgiu…

   Net ir augindama sveika vaika, kartais pasijausdavau kalejime, ypac tuo metu, kai jam reikejo 100%-tinio mano demesio. Po karantino metu dar metai su kudikiu ant ranku tikrai nebuvo emociskai legvi. Tad jusu savijauta man atrodo labai normali net ir auginant papildomu poreikiu neturinti vaikuti. Bet jusu vietoje paieskociau mamu su panasia patirtimi. Jos, skirtingai, nei tu patirciu neturejusios, ne uzjaus, ne linkses galva, o is tiesu jus supras ir neretai ikveps savo tvirtybe, savo gebejimu dziaugtis, savo pasiekimais. Artimai pazistu pora jau 10 metu auginancia dukryte su ypac didele negalia. Bet ta pora ir mane ikvepia tuo, kaip organiskai jie sugeba ne tik rupintis vaiku, bet ir rasti laiko sau, mokytis, dirbti, netgi isvykti atostogu. Ir ju atveju labai daug dave tai, kad vyras su zmona, nepaisant sudetingos vaiko sveikatos, isliko kaip kumstis, ramsciai vienas kitam.

   8
5. Netipiška

   

   

   

   2023.07.18 01:23 (prieš 2 m.)

   Man regis, įtariu, kas Jūs esate ir, jei esu teisi, tai ta savijauta jau seniai prasta. Nežinau, ar yra vienas koks receptas, bet manau, kad labai svarbu paieškoti vaikui galimybių (ką jis gali daryti, o ne ko negali) ir kartu neatsitraukti nuo artimųjų, nepamiršti savęs, toliau gyventi, planuoti ir pan. Vaikas yra toks, koks yra. Tačiau kokia bus Jūsų, o kartu ir jo gyvenimo kokybė priklausys ne tik nuo ligos. Dar, jei esate ta narė, kurią įtariu, vaiko negalia tik fizinė. Tai žmonės su fizinėm negaliom kartais pasiekia tikrų aukštumų. Čia nėra nuosprendis, kad jo gyvenimas bus nenusisekęs. Tiesiog jis turės nueiti sunkesnį kelią. Su mamos pagalba ♥️

   2
6. Paukštužis

   

   

   E. 4 m. 8 mėn.

   

   2023.07.18 10:17 (prieš 2 m.)

   Aš neturiu tokios patirties ir negaliu nieko patarti, bet pažįstama apie savo vaiką sako: „Jeigu ne aš, tai niekas kitas“.
   Jai būtent toks suvokimas padeda stotis, neliūdėti ir daryti.
   Žinoma, suprantu jūsų liūdesį, kad neišsipildė lūkesčiai, kad neturite tokio vaiko apie kokį svajojote, bet jūsų vaikas be jūsų išvis nieko neturi ir esu tikra, kad jis ir lūkesčių jums jokių neturi, jūs jam jau esate geriausia mama. ❤️

   14
7. Lelituke

   

   

   Rokas 4 m. 1 mėn.

   Goda 6 m. 5 mėn.

   

   2023.07.18 23:30 (prieš 2 m.)

   Suprantu jus labai gerai. Pati kasdien išgyvenu panašius jausmus. Siūlau pasekti IG kitokia_motinystė. Mane labai įkvepia Eglės tekstai ir patirtys. Padeda įvardinti kartais savo jausmus ir mintis.
8. Gliaub_In

   

   

   Benediktas 12 m. 10 mėn.

   

   2023.07.19 09:12 (prieš 2 m.)

   Sveika, klausimo autore. Auginu viena pati vaiką su aspergeriu ir mišriu raidos bei mokymosi sutriklimu. Vaikas turi vidutinį neįgalumą ir nuolatinę priežiūrą. Nematau prasmės maskuotis, slėpti tai atvirai apie tai kalbu ir tikrai sulaukiu palaikymo, kai kada kritikos, pamokymų... bet į viską stengiuosi žiūrėti pozityviai. Kai būna sunku - kreipiuosi pagalbos pas psichologą. Išsikalbėjimas padeda. Jei esi viena ir esi mama auginantį vaiką turintį spec poreikių - lankykis kartas nuo karto pas psichologą - mums reikia palaikymo iš šalies, reikia išsikalbėti, kad vėl būtume stiprios ir atstovėtume už sako ypatingus vaikučius. Manau nėra nieko blogo palūžti ir prašyti pagalbos juk mes žmonės, o tokius ypatingus vaikus tikrai ne kiekvienas žmogus galėtų užauginti. Vaikas pradės lankyti darželį, mokyklą - bus lengviau. Nepamiršk savęs. skirk laiko sau, kad ir 2val savaitgalį (susitark su tėvais ar seneliais, kad pažiūrėtų vaiką, o tu tuo metu nueik pasidaryti masažą, paskaityk knygą, nueik į koncertą ar kiną, ar kitą mėgstamą renginį, meno terapijos užsiėmimą). Nepamesk savęs - taip bus lengviau išgyventi šiuos sunkumus. Tik nesustok gyventi, tu stipri mama. O jei esi tikinti - tai gali eiti į bažnyčia. Man asmeniškai padeda meditacijos, savęs tobulinimo mokymai, seminarai, muzikos klausymas, tai padeda užsimiršti ir pajusti pilnatvę to, ką darau. Priimu vaiką tokį koks yra. Būna ir juodų dienų, bet tai praeina... Svarbiausia nesustoti ir judėti į priekį, ateityje bus lengviau ir tau ir vaikui. Apkabinu ir linkiu sėkmės <3

   7
9. shaja

   

   

   6 m. 5 mėn.

   

   2023.09.06 13:34 (prieš 2 m.)

   Laba diena mamos 🌺 pati auginu 4 vaikus ir žinau kaip tai nelengva. Bet visiškai neisivaizduoju su kuo susiduria šeimos, mamos kurie turi vaikų su negalia.

   Man reikia jūsų pagalbos.
   Esu VDU spec pedagogikos ir logopedijos studente. Rašau darbą apie vaikus turinčius negalia gyvenimą Lietuvoje. Man reikia pakalbinti ir susipažinti su kokiais gyvenimo iššūkiais susiduria tokios šeimos.
   Prašau, jei kas galetu prie arbatos puodelio pasikalbėti, atsiliepkite. Aplink Vilnių galime ir susitikti. Arba galime bendrauti virtualiai. Anonimiškumas garantuojamas, pavardžių ar vardų nereikia. Man tiesiog reikia jūsų patirties. 💗

   Labai noriu prisidėti prie sistemos pokyčių, baigus studijas. Galite rašyti į mano AŽ. 💗

   Linkiu visoms stiprybes 🌺 jus esat pacios geriausios mamos pasaulyje!

   2
10. Laumer

    

    

    

    2025.01.23 00:20 (prieš 11 mėn.)

    Sveikos. Kreipiuosi pagalbos: tik 24 sav. sužinojome, jog mūsų pirmagimei stebima fizinė negalia ir galimai širdies liga. Tiriamės ir dar laukiame atsakymo iš genetikų... Jokių indikacijų, rizikos veiksnių su vyru neturėjome, NIPT - normalus...
    Sergu ilgamete depresija, prieš nėštumo planavimą vaistus nutraukiau... Lankiausi pas psichologą reguliariai, o po sužinotų naujienų - juo labiau. Galimas priešlaikinis gimdymas ir neaiški kūdikio baigtis. Ir su tuo kažkaip reikia gyventi, planuoti ateitį, kurios nežinai ar bus, tinkamai maitintis ir ilsėtis... Gyvename po 1 savaitę į priekį kaip patarė ir gydytojai. Esu stipri ir jau daug iškentusi gyvenime, tačiau nežinau ar ištversiu šį duotą išbandymą... Sunku nešioti gyvybę po savimi ir tuo pačiu nenorėti gyventi... Gal rekomenduotumėte ir kokią paramos grupę tėvų?
    Minčių visokių, žinau kūdikis pasirinks jam gyventi ar ne, bet pirmiausia turiu išgyventi pati, o šiuo metu tai atrodo nepakeliama...

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!