Esu labai įvairiai susijusi su šia tema. Nuo vaikystės turiu akies traumą, sesuo gimė su viena rankyte be plaštakos, šeimoje yra sergančių šizofrenija ir bipoliniu, dukra turi genetinį sindromą (miego metu jai reikia prijungti plaučių ventiliaciją)... Plius vaikystėj teko patirti skurdą. Kai kam iš šalies gali atrodyti, kad tokiomis aplinkybėmis neįmanoma būti laimingais, bet kiek save pamenu, niekada nesijaučiau kažkokia nuskriausta, esu nepataisoma optimistė ir net juodžiausiomis dienomis esu įsitikinusi, kad kada nors viskas bus gerai.
Nepaisant dešinės akies aklumo, turiu vairavimo teises, vairuoju daug - visur, kur reikia. Turiu išsilavinimą, nuostabų, jautrų vyrą. Nors dukra turi negalią ir jos ankstyvoji vaikystė praėjo ligoninėse, reanimacijose, teko ir gydymo kursą nuo onkologinės ligos praeiti ir dar daug visko, šiuo metu lanko mokyklą, gyvena, žaidžia kaip ir visi kiti jos amžiaus vaikai.
Kažkas čia rašė apie neregę moterį. Pažįstu daug neregių. Siūlau Facebook pasekti Eglę Jarmolavičiūtę. Gerai pažįstu ją nuo vaikystės - nuostabus įkvėpimo pavyzdys. Ji, matydama tik šešėlius, puikiai mezga, gamina, turi pilną namą augintinių plius moka atlikti įvairius sudėtingesnius buities darbus - surinkti baldus, išgręžti plytelėse ir visur kur reikia skylę, pakabinti lentynas ir pan. Ji yra buvusi profesionali sportininkė, paskui pasuko kitą linkme,tapo garso režisiere, dirba LRT.
Nesakau, kad visos neįgaliųjų istorijos štai tokios. Be abejo, jeigu būtų pasirinkimas, niekas nesurinktų neįgalumo, bet būtent dėl įvairių žmonių neįgalumų mes galime išmokti apie savo kūno veikimą, daryti įvairius atradimus, tobulinti technologijas, pagaliau mokytis empatijos ir tolerancijos.
Dar vienas svarbus dalykas - augindami neįgalų vaiką jūs tieeek visko išmoksite. Tapsite vos ne medicinos ekspertėmis, išsiugdysite charakterį. Aš sužinojusi apie dukros ligą ėmiau domėtis genetika, galiausiai praėjau kelis genetikos kursus, perskaičiau nemažai knygų ta tema, nors mokyklos laikais tikslieji mokslai manęs visiškai nedomino. Na o svarbiausia - jūsų pažinčių ratas prasiplės, jūs susipažinsite su kitų neįgalių vaikų tėvais ir tai greičiausiai bus pati jautriausia ir šilčiausia jūsų santykių patirtis.
Aš dažnai pagalvoju, kad susilaukęs vaiko žmogus tampa iš tikrųjų suaugęs. O susilaukęs neįgalaus vaiko - tiesiog šventuoju.