5 metų vaikas po sesės gimimo bijo miegoti vienas

12 Kitas »

2022.04.28 23:00 (prieš 4 m.)

Sveiki
Turim 5 metu sunu, ir 4 mėnesių dukra. Nevinioju į vatą, tiesiai šviesiai, turim problemų su ėjimu miegot, su vyresneliu. Atsiradus sesei visus 4 mėnesius vyras su vyresneliu eina miegot, ta prasme paguldo į lovą jo kambaryje, jie turi savo rutina ten apsikabinimai, būčiai ir pan, aišku prieš tai mum su sese duoda bučkis. Na ir buvo viskas gerai, bet prasidėjo baimė, aš bijau, aš bijau miegot, aš bijau pabaisų, bijau miegot vienas ir t. T. Tada vyras eina pas jį į kambarį aiškina, kalba, kad nėra pabaisų, apžiūri viska, papasakoja, kad pro langus neilips niekas ir taip toliau, jis pradėjo tuo manipuliuoti, prisigalvodamas dar daugiau visko, nes žino, kad tėtis ateis, ir taip tesiaias sakau jau 4 mėnesiai , kol galiausiai, jau kelintą naktį, taip kokia 4 nakties, jis prabunda mama arba tėti aš bijau, nebijok nėra ko bijot, aš vistiek bijau, pabaisų nėra, mes šalia, pabučiuoji ir prasideda, arėkia, cypia, reikalauja, kad ateitume pas jį, aš ar vyras, na gerai ateini paklausi kas yra, ir vėl tas pats, vėl ir vėl, iki kukciojimo, galiausiai pratrūksta kantrybė, pradedi rėkt, nes 4 nakties, taip cypt, įdomu kaip sese dar ne prabunda nuo to... Ir taip trunka valanda laiko, pus antros, su pertraukom. Nepaminejau, kad iki tol jis kiekvieną naktį ateidavo pas mus, ir mes nejausdami jo neisnesdavom atgal į lovą, ir miegodavo jis su mumis, gimus sesei irgi ateidavo, bet jau visada beveik išnesdavom į lovą. Tada vėl ateidavo po kurio laiko.. Žodžiu esmė, gal yra kas susidūrė su tokiu elgesiu, kaip elgtis, nes jau viskas, atroso kantrybės nebėra, nes tai yra grynai manipuliavimas, nes kuo daugiau kreipiam dėmesį, ta prasme einam pas jį, bandom kalbėtis, tuo daugiau jis lipa ant galvos ir bando mus pasikviesti. Buvo pasakyt, kad tu nepasiekisi to, ko nori, kad miegotum su mumis ar kad mes miegotume su tavim. Tai per iseigynes būna kad miegam tėtis kartu su juo dabar ant sofos, ar ateina užmiega pas mus lovoj ir poto isnesam. Nes tie rekimai naktį iš varys iš proto. Beja ko dar nepaminėjau, kad vyras padarė klaidą, kad nuėjo pas ji į kambarį 2 kart, ir gulėjo ant žemės, na tuo metu, kai jis rekdavo, kad bijo, ir atsiguldavo ant žemės typo ale saugo ji, ir jam ramiau tada, jis uzmigdsvo, bet taip irgi jis suprato, kad galima išsireikalauti, kad tėtis ateitų pas jį gulėt... Žodžiu, žinau, kad viskas dėlto, kad gimė sese, baimė, pavydas jam ir taip toliau. Bet su juo daug kalbėta, sakyta. Diena jokių panašių dalykų net nebūna išvis. Labai myli sese, gražiai elgiasi, ir pats gėrėtis jis pas mus. Bet tos naktys.. Vyras nakties nelaukia kiap nežinau ko.. Plius jam dar multikai dsdejo, nes pas baba kol nematom žiūri baisius visokius, tai manau ir tai labai dadejo

Sunny.sky

A 4 m. 2 sav.

J 5 m. 8 mėn.

P 7 m. 10 mėn.

2022.04.28 23:15 (prieš 4 m.)

Vikku parašė:
Sveiki
Turim 5 metu sunu, ir 4 mėnesių dukra. Nevinioju į vatą, tiesiai šviesiai, turim p…

Nuo kada miega vienas savo kambaryje?

indruciukas19980616

Luka 5 m. 6 mėn.

2022.04.29 00:16 (prieš 4 m.)

Vikku parašė:
Sveiki
Turim 5 metu sunu, ir 4 mėnesių dukra. Nevinioju į vatą, tiesiai šviesiai, turim p…

Pirma mintis perskaičius jūsų posta, kad jūsų sūnus jaučiasi atstumtas, kad nebegali miegoti pas jus lovoje, nes kaip suprantu prieš atsirandant sesei jis ateidavo naktį ar ryte kažkuriuo metu ir miegodavo su jumis. Tik atsiradus sesei jis miegoti kartu nebegali. Panašu, kad pritrūko laiko atpratinti berniuką nuo miegojimo su jumis.
Kaip spręsti šią problemą gal patars labiau patyrusios mamos.
Man kyla mintis, kad jei yra galimybė miegokit su abiem vaikais ir vyresnėlį kažkaip palaipsniui atpratinti nuo miegojimo kartu. Nežinau ar šitoje situacijoje tai būtų teisingas sprendimas gal kitos mamos daugiau ką patars. Aš tik dalinuosi savo mintimis.

Magija5

Jaunėlis 8 m. 2 mėn.

Vyresnėlis 10 m. 5 mėn.

2022.04.29 02:50 (prieš 4 m.)

Vaikas manipuliuoja, nes nori artumo? Gal rado būdą, kaip jus su vyru prisikviesti, bet aš asmeniškai to nevadinčiau manipuliacijomis. Būtų suaugęs, tai pasakytų, kad kai gimė sesė, jūs - tėveliai, man skiriate daug mažiau dėmesio. Aš jaučiuosi mažiau mylimas ir atstumtas. Kodėl prieš gimstant sesei galėjau su jumis miegoti, o dabar, staiga - nebegaliu? Ar jūs mane vis dar mylite? Būtų suaugęs, pasakytų - taip. O dabar parodo tai, kaip moka.

Suprantu, kad palyginus su 4 mėnesių sese, jūsų 5-metis jums atrodo jau labai didelis, subrendęs vyras. Bet taip nėra. Jis - vis dar mažas berniukas, trokštantis meilės ir rūpesčio. Pabandykite jam skirti kuo daugiau dėmesio dieną ar vakare: pažaiskite, pasikalbėkite. Taip pat, paaiškinkite, kodėl jisai turi miegoti savo lovoje (tik nesakykite, kad dėl sesės, nes jam bus dar skaudžiau), nuolat priminkite jam, kad jį mylite ir koks jis jums yra svarbus. Su laiku tie naktiniai kvietimai turėtų praeiti...
Supraskite, kad jo gyvenimas apsivertė. Jums gimė dukra, o jam - tam tikra prasme konkurentė. Dabar yra adaptacijos periodas ir tik jūs su vyru galite užtikrinti, kad jis jūsų sūneliui praeitų kuo neskausmingiau.

Netipiška

2022.04.29 04:02 (prieš 4 m.)

Vikku parašė:
Sveiki
Turim 5 metu sunu, ir 4 mėnesių dukra. Nevinioju į vatą, tiesiai šviesiai, turim p…

Aš manau, kad Jums reikalinga psichologo pagalba, nes apie savo vaiką rašote su tokia neapykanta... Ir dar dėl ko? Nes bijo miegoti vienas. Valandą rekiam, nes pažadino 4 ryto... Rimtai? Nenormalus ne Jūsų vaiko, o Jūsų su vyru elgesys, tas atviras vaiko atstūmimas, rėkimas ant jo. Vyras, kaip suprantu, empatiskesnis kažkiek. Jus tai išvis ne kaip motina, o kaip pamotė. Gal Jums kokia pogimdyvine depresija ar kas, bet rimtai patariu ieškotis pagalbos sau. Tada pati suprasite, kokia absurdišką problemą radote.

14

Sunny.sky

A 4 m. 2 sav.

J 5 m. 8 mėn.

P 7 m. 10 mėn.

2022.04.29 04:46 (prieš 4 m.)

Pritariu mamoms, kad pritrūko pereinamojo laiko. Mano vaikui rekimai tikrai pablogintų situaciją ir jis nuo to maziau nebijotų. Esu lankiusis pas vaikų psichologe, kaip padėti pirmagimiui priimti antrą vaiką ir adaptuotis. Tai jos labai geri pasakymai uzstrigo, kad tai jums gimė antras vaikas. Jam- tai mazas konkurentas kuris atima dėmesį ir meilę is jo. Pasak specialistės, vaikai iki 7 metu negali manipuliuoti, nora mums taip atrodo p
Pas juos dar paprastas suvokimaa, be numatymo, ką pasakyti, kad specialiai issireikalaut. Ir pokyčiai pasiekimi evoliucija , ne revoliucija. Labai abejoju kad kažkas pasikeis, jei nekeisite elgesio. Gali vaikui išaugti į psichologines problemas ir neapykantą sesei. Kantrybės pirmagimiui reikės labai daug, nes tuoj pradės mažoji listi, atiminet zaislus, griauti pastatytus dalykus ir tt.

Kai mums gimė antras vaikas, mano vyresniojo sūnaus miegas irgi pajautrejo. Dažnai pabusdavo, saukdavosi tėčio arba manes, kad šalia prigulti, nors mes buvome tame pačiame kambaryje, tik vyresnysis sūnus savo lovoje. Kiekvieną kartą, kai kviesdavo, būtinai atsiguldavau šalia. Jei mažiukas verkdavo, tada vyras. Pradžioje bandem visi miegoti viename kambaryje, bet mažiukas daug kartų naktį kėlėsi, tai aš su juo išėjau į kitą kambarį. Issinesiau lovyte, sofai nusipirkau antciuzini ir miegojau naktį ten. Dienomis miegojo mažiukas miegamajame. Buvo kaip sakant žaidimo su lovytes nešiojimu, bet vyresniajam nenorėjau sąlygų keisti, kad nesijaustų atstumtas. Į miegamąjį grįžau, kai mažiukas pradėjo keltis kartą per naktį. Man buvo tikrai nepatogu, ne taip, kaip miegamajame, kur dar nuejimai pas vyresnįjį,kol mažiukas nepradės verkt, bet tai buvo pereinamasis laikotarpis. Su laiku įrengem didziajam kambarį. Pradžioj ten buvo visi jo žaislai, dienomis budavom ten, kad įprastų. Tada po kurio laiko sutarem, kad miegos pietų miego. Naktį mūsų kambaryje. Įprato. Tada po kurio laiko sutarem ir nakčiai. Pradžioj, jei uzmigdavo pats ten, visteik ateidavo į mūsų lovą naktį. Nevarem, leidom likti. Kartais išvis nenorėdavo eiti į savo kambarį ir neverciau. Jei būdavo jėgų, eidavom vidury nakties jam atėjus arba aš , arba vyras su juo į jo lovą,kol uzmigs. Su laiku atejimai pas mus retejo. Jokių rėkimų ar varymu nebuvo, nes žinojau, kad mano vaikui nesuveiks, o dar labiau priešingai bus. Ir taip ramiai visumoje per porą savaičių jis ramiai pradėjo ismiegoti savo kambaryje. Dabar būna naktį kelias ant puoduko, ateina prašyti, kad uzklotume. Vyras būna pasiūlo prigult, sako ne, aš einu į savo lovą. Dabar galvoju, kurį dar laiką būdavo prašymai pabūti vakare, kol uzmigs. Tai skaitom pasaką, išjungiu šviesą ir pabunu. Po kurio laiko sutarem, kad šviesa bus kitame kambaryje ir jis uzmigs. Dabar jau šviesos niekur nereikia, po pasakos išjungiu šviesą, palinkiu saldžių sapnų ir išeinu. Užmiega pats. Tai visus pojūčius pradėjom, kai mažajam buvo metukai. Pradžioj man prioritetas buvo vyresniojo vaiko saugumas ir paruošimas.

Ką aš daryčiau jūsų situacijoje? Vaikui pakvietus arba nueiciau ir pabuciau, arba leisciau į lovą. Kitas variantas, galbūt gali vyras miegoti su juo tame pačiame kambaryje, kol nurims ir susitvarkys miegas, vaikas pasijus saugus. Ir tada labai mažais žingsneliais eiti link miegojimo vienam kambaryje. Jokių ultimatumų ar drastiskumo. Kantrybės reikės, bet verta. Visi vaiko rekimai, kad kažkas ieis pro langą yra ne apie tiesiogine gresme, o baime ir atstumima. Na ir aš pati asmeniškai pasikonsultuociau su vaikų psichologe , kaip geriau išeiti iš šitos situacijos vyresniojo vaiko atžvilgiu. Mums pasiūlyti sprendimai labai pagelbėjo, nes bijodavo vienas eiti į tualetą, reikėjo saugoti ir dienos metu, į kitą kambarį, jei temsta ir tt. Aš suprantu jūsų nuovargį ir kaip sunku, ypač, kai pirmagimis atrodo dar labiau vyresnis po sesės gimimo. Ber darbo ir pastangų įdėjus tikrai viskas susitvarkys ❤️🙏

avietuke

T. 8 m. 9 mėn.

V. 15 m.

T. 15 m. 11 mėn.

2022.04.29 06:33 (prieš 4 m.)

Atsiradus sesei sugriuvo vaiko pasaulis. Dėmesys dalinamas dviems. Jis nesupranta kodėl sesė gali miegoti su Jumis, o jis ne.. ir pan. Neaišku dat ir tai kiek jis asmeninio laiko gauna pats vienas? Kai nereikia dėmesio padalinti ir sesei.
Tiesiog vaikas nebuvo paruoštas sesės atėjimui.
Aš kreipčiausi pas psichologą, kad išmokintų bendrauti su vaiku ir padėtų rasti pačių tėvų netinkamą elgesį.

Vartotoja

2 m. 1 mėn.

6 m. 6 mėn.

2022.04.29 08:34 (prieš 4 m.)

Aš tai atvirkščiai ne atstumčiau jį o leisčiau at kartu miegot ar vyrą pas jį į kambarį leisčiau, kai vaikas saugus pasijus nebebus taip sunku atsiskirti jam. O dabar jam ir taip baisu, atsiradusi sesė, visas pasaulis jo aukštyn kojom apsivertė ir dar vietoj to kad gauti artumo mama rėkia ant jo. Suprantu kad sunku, bet Jūsų atveju labai gera išeitis yra jei jam tinka ir kad vyras šalia būtų. Niekada nesuprasiu to tėvų užsispyrimo kuo greičiau vaiką atskirt ir į kotą kambarį išgrūsti.

snaigė3

*** 6 m. 9 mėn.

9 m. 4 mėn.

2022.04.29 08:54 (prieš 4 m.)

Taip gaila to mažučio keturmečio, kuriam apsivertė gyvenimas gimus sesei, kuriam naktį baisu, ir už tai jį dar viduryje nakties aprėkia.
Mano sūnui irgi ketverių prasidėjo pabaisų lipimai per langus, dar ir dabar pasitaiko. Ėjome kiek reikėjo, laikėme už rankos, gulejom šalia. Palikimas ir rėkimas tik dar labiau traumuotų.