AmberQueen parašė:
Sveikos mamytės,
Užuojauta, laikykitės. Nėra didesnio skausmo mamai..
Kokios patologijos buvo? Kaip suprantu buvo visgi šansų, kad vaikelis gyvens?
AmberQueen parašė:
Sveikos mamytės,
Užuojauta, laikykitės. Nėra didesnio skausmo mamai..
Kokios patologijos buvo? Kaip suprantu buvo visgi šansų, kad vaikelis gyvens?
GitaP. parašė:
Mūsų saraše jau 8 netektys nuo 10sav iki 16sav mazdaug puikiai jus suprantu,kai norisi klykti ir nematyti neštukių,man buvo 8abrazijos nes su vaistukais ligonineje …
Užjaučiu labai... Nėra didesnio skausmo.., o dėl ko vis taip nutinka, ką daktarai sako?
Pipiriuke parašė:
Laba, mielosios, kaip laikotes? Man vis liūdna, niekaip nepavyksta susitaikyti su mintimis kad vis pabėga mūsų pipiriukai....
Sveiki, man irgi sunku susitaikyti su netektim... Vis negaliu suvokt, kad netekau vaikelio. Vis viliuosi pabusti iš kosmariško sapno.
Visoms patyrusioms sita siauba uzuojauta didziausia. Didesnio skausmo turbut nera. Laikykites! Tikejimo jums ir stiprybes❤️. Pati patyriau 11.09 mazulelio savo netekti. Baisiausia diena gyvenime. Niekaip enociskai neislipu is liudesio. Bandau stotis, bet vis matau savo mazuti. Ech, kaip jo pasiilgau...
tygra parašė:
Užjaučiu labai... Nėra didesnio skausmo.., o dėl ko vis taip nutinka, ką daktarai sako?
Priežasčių neranda 😥 va tas yra blogiausia 😥
Labas mielosios ❤️
Visas jus apkabinu 🙏
Skauda sirdi pries sventes kai zinau kad sutikti jas turejome 4iese bet.... Deja nelemta....
Gruodzio 10 diena buvo lygiai 11 men kai netekau berniuko.... Kazkaip keistai jauciausi ir ta diena suzinojau kad as laukiuosi.....
Galbut angelelis atsiunte man stebukla... Bijau dziaugtis... Kankina nerimas ar tikrai sy karta pavyks.... Bijau visko....
Atrodo pradzia tokia pat... Visokie pakraujavimai kas buvo ir pries tai neduoda ramybes nors gydytojai nieko neranda is kur galetu kraujuoti.
Paskyre gerti progesterona.
Meldziu angelo kad sy karta pavyktu 🙏
Užuojauta dar kart visoms..
Lygiai prieš metus, nelemtą gruodžio 28-tąją įščiose žuvo mano sūnus. Tai pragaras, kurį baisu prisiminti... Sekantys 9mėnesiai buvo sunkūs. Verkdavau vakarais, verkdavau per sapnus... Kaip man jo trūko... Ir tik po 9mėn, kai pastojau su šiuo nėštumu, atgavau ramybę, pradėjau sveikti. Žinoma, negaliu sakyti, kad absoliučiai nepergyvenu. Ne, dažnai vykstu pasitikrinti, nes vis atrodo, kad gal kas ne taip, bijau kažką pražiūrėti
Bet visumoj, esu be galo laiminga. Sūnelį prisimenu kone kasdien, bet skausmo tokio nebejaučiu. Tik begalinį ilgesį. Visada jo truks šalia...
Noriu palinkėti visoms gedinčioms neslėpti savo jausmų... Visus gedulo etapus ankščiau ar vėliau teks praeiti. Daug kalbėti apie tai su supratingais žmonėmis. Taip pat motyvuoti save, stotis, keltis, rūpintis savimi dėl naujo nėštumo. Atsigauti ir sulaukti to stebuklo, kuris tikrai yra begalinė terapija.
O jau besilaukiančioms linkiu tik teigiamų emocijų ir daug daug ramybės. Mes tikrai sulauksim savo atpildo už visą, nepelnytai patirtą skausmą
Laikykitės, mielosios. Visos esat nuostabios. Ir tos skaudžios patirtys išmoko nepaprastai daug dalykų ir paruošia pačiai stipriausiai motiniškai meilei ir beprotiškam atsidavimui.
Beje, buvau patyrusi ir ankstyvą persileidimą po nelaimės praėjus 8mėn.. Tai buvo antras, dvigubas smūgis. Norėjau viską mesti. Netekau paskutinių vilties lašų... Tačiau, visai netikėtai, kitų mm taip ir nesulaukiau... Ir štai, jau jaučiu spurdant savo laimę. Tikiuosi šįkart sėkmingai ir iki galo.
Pasidalinau šia patirtim tik tam, kad dar geriau suprasti, kad kartais tikrai tenka gerokai pakovoti dėl savo laimės. Bet stengtis - visada verta. Nepasiduoti, nenuleisti rankų. Turi ir tikrai pasiseks!
AmberQueen parašė:
Sveikos mamytės,
Uzjauciu... ankstyvi persileidimai palyginus niekis pries tai... Aisku kiekviena netektis sunki, bet kai isnesioji vos ne iki galo ir netenki, cia sunku nusakyti zodziais
Laikykites !!! Dievas pasieme pas save angeleli...
7 testuotojų vertinimai
7 testuotojų vertinimai
10 testuotojų vertinimai