2014.08.01 22:23 (prieš 11 m.)
Mano nestumas buvo pakankamai lengvas, kiekviena diena dziaugdavausi mazylio judesiais ir labai laukiau tos dienos, kai maziukas pasibels ir padovanos mums savo pirma asarele. Teko pernesiot ir mane skatino... gimdziau labai sunkiai, mazylis gime apsivyniojes virkstele kakliuka, ji pravele ir jis suverke. Tada pasijutau begalo laiminga, vyras net nufilmavo kaip jis nuogutis pirma karta pradejo verkt... ligonineje prasidejo bedos... truko man pienelio, naktimis jis verke bandydamas istraukti bent lasiuka maistelio, o ir as pasiremusi verkiau... teko primaitinti misineliu... grizom namo... vaikas buvo auksinis - miegojo, valge, o kol valge mes su vyru ji kalbinom, pasakojom jam kaip mes ji mylim... ir atejo viena diena, kai mano maziukas visai pasikeite, mus uzpuole pilvo problemos... vartojam vaistukus, masazuojam ir verkiam... vienu metu pradejau galvot, kad sitas zmogelis, manes nekencia... nors jam tik pora savaiciu... vyras mane palaiko ir sako, kad tai laikina, mes viska iveiksim, bet as jau nebezinau, toks jausmas kad jam nepadeda jokie vaistai... vakar teko ir i ligonine vaziuot, nes maziukas pradejo kakot zaliai.. gavom diagnoze "zarnyno disfunkcija" sian kakojo viena karta ir tai su musu pagalba... ir dabar guliu lovoje ir mastau ka as ne taip darau, kad mano maziukui taip negerai.. negi as tokia bloga mama... rasau jums ir asaros bega skruostais ir nebezinau ka jau bedaryt..