2014.07.15 14:15 (prieš 11 m.)
Suprantu autorę.Buvo ir man tokia depresija.Kas liečia vyrus,tai nuo santykių pradžios reikia pasiskirstyti darbus.Jei iš pradžių šokinėjot aplink jį,negalvokit kad po kelių metų bus kitaip.Aš pvz nuo draugystės pradžios vyrui pasakiau kad nemėgstu gaminti.Ir jam tai netrugdė,netrugdo ir dabar.Nesakau kad visai nieko negaminu,bet kasdien prie puodų taip pat nestoviu.Kol neturėjom dukrytės viskas buvo labai gerai.Ir namus padėdavo tvarkyti ir valgyt kartais padarydavo (jam gaminti labai patinka).Atsiradus vaikui baigėsi kelionės,pramogos.Kasdien namai namai namai.Kadangi gyvenam naujam bute,neturiu nei draugių,nei su kuo kavos dieną išgerti.Buvau puolusi į depresiją.Tačiau dabar vaikui 1m2mėn ir jau išlekiam papramogauti.Su tokia lengviau planuoti laisvalaikį.Savaitgaliais visada kažkur lekiam.Tai į zoologijos sodą,tai į Trakus tai į Akykščius ir t.t.Paprastą dieną būnu viena su vaiku iki vakaro.Bet vis daugiau atrandu veiklos su ja.Mokinu piešti,kalbėti,šokam,deliojam kaladėles,einam į lauką.Jei kada ir nekyla rankos tvarkyti namų tai ir netvarkau.Nesugrius.Dabar buvimas namuose su vaiku man vienas malonumas.Neįsivaizduoju kaip reiks gryšti į darbą.Visą savaitę su vyru planuojam kur vyksim savaitgalį
Gal ir jums reikia savaitgalius leisti kartu,kitoj aplinkoj.Pakeltėkit kol vaikas ugtels,pamatysit kaip atsiras veiklos su juo.Tada vakarais galėsit vyrui pasakoti ir rodyti ką išmoko jūsų vaikas šiandien.Kartu pasidžiaugsit.Tą rutiną mes pačios ir susikuriam,bet ji laikina.Sėkmės jums