Pirmos mėnesinės po persileidimo

«1 30 50 5254 55 60 Kitas »

miau miau

3 m. 1 mėn.

2021.11.17 23:12 (prieš 4 m.)

Labas.
Lapkričio 9d netekau savo sūnelio, buvo įpusėjusi 17 savaitė. Sakykit iš patirties, per kiek laiko reikėjo atsigauti psichologiškai? Kas padėjo ištverti tą netekties skausmą?
Taip norįs tikėti šviesesne ateitimi, ištrinti tos nakties košmarus, ta skausmą, kai dar akies krašteliu pamatai dar jį gyvą mokanti tau rankute 🥺🥺🥺
Veda mintis tik galbūt išeitų dar kartą pastoti.. Nors jo laukėm ilgai gal 15 metų... Taip norėčiau dar pabandyti...
Kaip jums fizinė sveikata susitvarkė? Kraujuoju jau savaitė su virš, jaučiu tempimą ir mauduli pilvo apačioje. Toks panašus buvo kai susirgau šlapimo takų uždegimu.. Gydytoja sakė pasirodyti po pirmųjų mėnesinių ar tikrai viską išvalė. Gimdžiau pati, bet placenta šalino - atliko abrazija. Taip neramu, taip norėtųsi sugyti be pasekmių ir dar kartą pabandyti.
Gal kas iš patirties, kad įkvėpti su sėkmingomis nėštumo istorijomis. Po vėlyvojo persileidimo, gal aplankė džiaugsmas? Kaip pavyko to pasiekti?

rugiulaukai

10 m. 5 mėn.

2021.11.28 12:21 (prieš 4 m.)

Po ankstyvojo persileidimo mm man atėjo po 36 dienų, buvo labai gausios apie savaitę. Sekančios mm prasidėjo po 19 dienų, kol kas trečią dieną teplioja rusvom išskyrom, kraujas dar nepasirodė. Prieš pirmas mm po persileidimo irgi kelias dienas tepliojo rusvai, kol pasirodė kraujas. Bijau, kad nebūtų man atsiradus endometriozė. Kaip manot, ar jau vertėtų kreiptis pas gydytojus dėl endo, jei du iš eilės ciklus teplioja rudai prieš mm?

rugiulaukai

10 m. 5 mėn.

2021.11.28 12:35 (prieš 4 m.)

miau miau parašė:
Labas.
Lapkričio 9d netekau savo sūnelio, buvo įpusėjusi 17 savaitė. Sakykit iš patirties…

Labai jus užjaučiu 🙏🏻 Galbūt mano atsakymas jūsų nepaguos, bet pasidalinsiu savo patirtimi. Laukiam vaikučio jau 6 metus, jau galvojau, kad sulaukėm, bet šį rugpjūtį 12 sav. teko nutraukti nėštumą dėl patologijos. Po nutraukimo neužilgo vėl pastojau, tačiau anksti persileidau ir iki šiol ciklas dar grybauja. Man visame tame padeda situacijos priėmimas. Nebandau neigti, slėpti, laikyti skausmo savyje. Išverkiau labai, išgedėjau, artimiausiems pasipasakojau ir gyvenu toliau. Atskyriu situaciją nuo savęs pačios. Iš savo pusės darau viską, kas nuo manęs priklauso, o tai, kad nepavyksta, manęs nepakeičia - netampu blogesne moterimi, drauge, žmona, darbuotoja. Tiesiog per silpni embrioniukai, per blogai sukrenta genetika ir aš negaliu prašyt jų pasilikti per prievartą jiems. Laukiu savo stipriausio, tvirčiausio, kuris norėtų ir turėtų jėgų pasilikti mano pasaulyje. O kol sulauksiu, ir toliau darysiu viską, kas nuo manęs priklauso.
Jūs negalite pakeisti, kas nutiko, negalite pasirinkti, kas nutiks, tačiau galite pasirinkti, kaip tai pakeis jus ir jūsų gyvenimą. Neužsibūkite liūdėsyje 🙏🏻

miau miau

3 m. 1 mėn.

2021.11.28 14:08 (prieš 4 m.)

rugiulaukai parašė:
Labai jus užjaučiu 🙏🏻 Galbūt mano atsakymas jūsų nepaguos, bet pasidalinsiu savo patirtimi. Laukiam vaikučio jau 6 metus, jau galvojau, kad sulaukėm, bet šį rugpjūt…

Ačiū, už paguodą. Tik laukiu histologinio tyrimo rezultatų, ir bijau ir laukiu. Bijau tik sužinoti jog galbūt aš kažką padariau ne taip, ne laiku su reagavau į kažkokį ženklą gal ne tinkama gydytoja pasirinkau. Ir sąžinė vis graužia, kaltė slegia... Niekaip neisbrendu iš to...
Atrodo kas kart pasakoji, verki visiems ir pati supranti jog kitiems jau nusibosti... Ir norįs guostis ir nesinori gailesčio. Tiesiog per daug planų, svajonių buvo, kurios dužo per kelias minutes ir niekaip ne sutelpa į galvą už ką ir kodėl...
Jau dvi su viršum savaitės praėjo, kraujavimas baigėsi, norėtųsi gydytojos konsultacijos, nes jaučiasi pilvo apačioje skausmas pasedejus, nesuprantu ar tai normalu, ar vėl koks požymis.
Taip norėtųsi sugyti be pasekmių, jog galėčiau lengviau pastoti ir sėkmingai jį išnešioti.

saulė_vandeny

10 mėn. 1 sav.

2 m. 9 mėn.

2021.11.28 15:44 (prieš 4 m.)

rugiulaukai parašė:
Labai jus užjaučiu 🙏🏻 Galbūt mano atsakymas jūsų nepaguos, bet pasidalinsiu savo patirtimi. Laukiam vaikučio jau 6 metus, jau galvojau, kad sulaukėm, bet šį rugpjūt…

Rugiulaukai, kaip smagu jus pamatyti forume! Gaila, kad tokioje temoje... pasirodo, po nutraukimo buvote pastojusi vėl. Natūraliai? Kažką darote teisingai, kad kimba. Tik gal kūnui reikia duoti daugiau laiko atsigauti, kad atsistatytų ciklas, gleivinė ir galėtų įsitvirtinti tas stipruolis☺

miau miau parašė:
Ačiū, už paguodą. Tik laukiu histologinio tyrimo rezultatų, ir bijau ir laukiu. Bijau tik sužinoti jog galbūt aš kažką padariau ne taip, ne laiku su reagavau į kažk…

Užuojauta jums :uzjauciu:
Labai linkiu, kad histologinis tyrimas duotų kokius nors atsakymus. O ne tik kad žuvęs embrionas, pradėję irti audiniai ir pan kaip kad mažesnio nėštumo atveju. Tokį atsakymą gavau aš. Bet kokiu atveju nekankinkit savęs klausimais, priežasčių ieškojimu, nes jūs nieko nepadarėte. Nėštumas nebuvo I semestro, kad jį būtų reikėję palaikyti vaistais. Kai pagalvoji, tai ir alkoholikai, narkomanai, asocialai vaikų susilaukia vieno po kito, jų net nenorėdami.

miau miau

3 m. 1 mėn.

2021.11.28 16:31 (prieš 4 m.)

saulė_vandeny parašė:
Rugiulaukai, kaip smagu jus pamatyti forume! Gaila, kad tokioje temoje... pasirodo, po nutraukimo buvote pastojusi vėl. Natūraliai? Kažką darote teisingai, kad kimb…

Jis dar buvo gyvas kai pagimdžiau 😥 trumpai mačiau ir šitas likęs vaizdas drąsko širdį...
Apie tai ir aš pagalvoju, jiems nesisaugant ir sveiki mažyliai gimsta. Kitos atvažiuoja gimdyt, net nesuvokdamos jog laukiasi, nes nemato blaivos dienos...
O čia saugaisi visko apverti visa gyvenimą aukštyn kojom, stabdai krūvius... Ir va... 😥😥😥

rugiulaukai

10 m. 5 mėn.

2021.11.28 22:00 (prieš 4 m.)

Saulė_vandeny, ačiū už gražius žodžius 🙏🏻 Antras pastojimas taip pat buvo natūralus, kantrybės pas mus nerasta 🤦🏻‍♀️ Kas žino, kas būtų, jei ramiai kelis mėn. leisčiau kūnui atsigauti. O aš vis pasidarau ov testukus ir kai matau || negaliu nebandyt 🤭

miau miau parašė:
Jis dar buvo gyvas kai pagimdžiau 😥 trumpai mačiau ir šitas likęs vaizdas drąsko širdį...

Nesigraužkit, jei tik mes galėtume ką nors pakeisti, pakeistume. Jūs nėkuo nekalta. Laikykitės 🙏🏻

saulė_vandeny

10 mėn. 1 sav.

2 m. 9 mėn.

2021.11.28 23:24 (prieš 4 m.)

rugiulaukai parašė:
Saulė_vandeny, ačiū už gražius žodžius 🙏🏻 Antras pastojimas taip pat buvo natūralus, kantrybės pas mus nerasta 🤦🏻‍♀️ Kas žino, kas būtų, jei ramiai kelis mėn. leisč…

Suprantama. Visad kirba mintis, o gal šįkart. Puiku, kad neprarandat vilties🖒laikykitės taip ir toliau. Tik gal... gal palaukit nors iki pirmo normalesnio ciklo☺

miau miau

3 m. 1 mėn.

2021.11.29 12:07 (prieš 4 m.)

saulė_vandeny parašė:
Rugiulaukai, kaip smagu jus pamatyti forume! Gaila, kad tokioje temoje... pasirodo, po nutraukimo buvote pastojusi vėl. Natūraliai? Kažką darote teisingai, kad kimb…

Histologinio tyrimo atsakymai : jog buvo vyriškos lyties, pilnai išsivystęs pagal jo amžių o priežasčių niekas netiria, galbūt uždegiminiai procesai arba genetika.
Prieš pusantro mėnesio sirgau covid-19 lengva forma o prieš nelaimę užpuolė šlapimo takų uždegimas. Gal tai įtakojo.
Kaip nuo to uždegimo apsisaugoti..
Nėštumo metu jaučiau maudima dešinėje pusėje, kai atsirado uždegimas skausmas paūmėjo, o dabar praėjo beveik trys savaitės ir dar jaučiu ta diskomfortą. Bet gydytojas visada kartojo jog turi maust, o paskui kad tempiasi gimdos raiščiai.
Įnešė dar daugiau sumaišties. Nuo ko pradėt ieškot. Gal galima konsultuotis su genetikais. Kur rast gydytoja kuriai nuoširdžiai rūpi rast priežastį, kuri padėtų sudarytų planą pastojimui. Nes pastoti nebuvo lengva. Šimtas, milijonų klausimų ir nei vieno teisingo kelio kuriuo galėčiau judėti...
Nežinau kur rasti gydytoja

-lacoste-

Mažiukas 3 m. 11 mėn.

Mažius 11 m. 9 mėn.

Didžkė 17 m. 1 mėn.

2021.11.29 17:01 (prieš 4 m.)

Miau miau sveika, esu šioj grupė po patirto persileidimo..kuris lb smogė, man ir fiziškai ir psichologiškai labai užjaučiu dėl sūnelio netekties. Tikiu kad turi užtarėją danguje, tai jūsų sunėlis. Linkiu kuo greičiau atsitiest, man padėjo psichologas, knyga Kai įvyksta persileidimas...ir naujas pastojimas..kuris buvo visai netikėtas kai jau nusprendėm nebebandyti nes kas mėn tų mėnesinių nelaukimas o paskui susirgimas žlugdydavo naujai. Gal įkvėpsiu drąsos..nors bandėm trumpiau nei jūs apie 5 metus..bet man ir tikėjimas Dievu lb tvirtą stuburą padėjo, rodos atidaviau viską jam, ir tos naštos mažiau pačiai liko. Taigi tikėkite!!!🤗