2013.06.02 01:08 (prieš 12 m.)
Žinoma čia jau kiekvienos šeimos apsisprendimo reikalas dalyvauti vyrui, mamai ar dar kam, ar niekam. Tačiau iš savo patirties galiu drąsiai teigti, kad vyro buvimas šalia, palaikymas, labai psichologiškai padeda, ypač kai guli gimdykloje ne vieną valandą, ir kartais net po 40 min. neateina joks personalas, tad su vyru jaučiausi rami, o kai užeidavo sąremiai spaudžiau jam ranką ir regis net skaudėjo mažiau, kvėpavom, juokavom, kartu laukėm savo stebuklo, per patį gimdymą jo pagalbos psichologiškai tai pat reikėjo, nes vis pažiūrėdavau į jo veidą, mačiau, kad ramus, tad pati save raminau, kad viskas eina sklandžiai ir net tada kai link pabaigos baisiausiai supanikavau, apalpau, pirmiausiai ką girdėjau ir kas apramino tai vyro balsas. O kai pagimdžius mane siuvo, nejutau jokio skausmo nes visą laiką žiūrėjau į vyrą kuris laikė mūsų dukriuką glėbyje ir kalbino, o kai išėjo personalas ir palikus mus
tai aplamai nepamirštamas jausmas išliko atmintyje, glaudžiau dukrytę, o vyras glostė man plaukus, matyt didesnės laimės nesu patyrus per savo gyvenimą kaip tą naktį.